Amžius mūsų gyvenime nebevaidina jokio vaidmens. Šiais laikais jūs galite siekti savo tikslų ir puikiai atrodyti net ir sulaukus brandaus amžiaus. Širdis visada ilgisi meilės, ir visai nesvarbu, kiek jums metų. Vis dėlto, vis daugiau vienišų moterų, vyresnių nei 50 metų, renkasi santykius, kurie nevaržo jų asmeninės erdvės.
Moterys vis dažniau pasisako, kad santuoka vyresniame amžiuje nieko gero neduoda. Žinoma, yra ir tokių moterų, kurios savo asmeninę laimę atrado tik sulaukusios 60 metų ar dar vėliau. Šį kartą norime su jumis pasidalinti moters istorija, kuri teigia, kad vyresnei moteriai vyro nereikia.
„Man 56 metai. Jau buvau ištekėjusi: su vyru išsiskyrėme, o pati sėkmingai užauginau du vaikus. Po 3 metų santykių su bendraamžiu nusprendžiau vėl susituokti ir patirti šeimyninio gyvenimo laimę. Prieš metus susituokėme. Tikėjausi, kad kartu gražiai pasensime, linksminsimės, keliausime… Vis dėlto, realybė buvo labai toli nuo svajonių.
Aš esu savarankiška ir savimi pasitikinti moteris. Vis dėlto, mano vyras, nors ir sulaukęs sąmoningo amžiaus, nesivargina atlikti buities darbų: visur išmėto savo daiktus, nepadeda valyti namų, be to, reikalauja, kad juo pasirūpinčiau, ruoščiau sveiką maistą. Išsikrausčiau pas jį gyventi, o savąjį butą išnuomojau, todėl jis jaučiasi namų šeimininku, o aš turiu prisitaikyti prie jo gyvenimo būdo.
Mūsų kasdienės akimirkos privertė mane galvoti, kad vyrai su amžiumi tiesiog nesikeičia (arba man tiesiog taip „pasisekė“). Paskutinis lašas buvo tada, kai mus aplankė vyro anūkai. Turbūt įsivaizduojate, kaip „draugiškai“ su manimi elgėsi 5 metų drąsuolis berniukas ir 13 metų paauglė. Man tokio šeimos susibūrimo savaitė buvo tikrai sunkus darbas.
Dabar galvoju apie skyrybas. Juk gyvenime niekas labai nepasikeitė, tik padaugėjo kasdienybės rūpesčių ir nuoskaudų. Kur kas labiau mėgau pasimatymus ir šiltus vakarinius pokalbius telefonu“.
Mūsų nuomone, kiekvieni santykiai yra labai skirtingi. Vieni negali gyventi kartu būdami 25-erių, bet 40-ies santykiai tampa tiesiog idiliški. Kitiems nutinka atvirkščiai. Svarbiausia – būti psichologiškai pasiruošusiam santykiams šeimoje, mokėti ieškoti kompromisų ir dalintis bendra erdve. Taip pat visada reikia kalbėtis, kad ilgainiui neprisikauptų nuoskaudų.
Vyrauja nuomonė, kad kuo vyresnė moteris, tuo sunkiau jai susirasti vyrą. Bet ar jai jo tikrai reikia?