Kiekvienas turi vienaip ar kitaip susidoroti su kritika. Žmogus, ją išgirdęs, gali susierzinti, sunerimti. Jam ne visada malonu girdėti kritikuojančius komentarus. Tai ypač aktualu, jei jie neatrodo pagrįsti. Bet kartu taip gali būti ir tada, kai yra pagrindo pastaboms. Kad be reikalo nesijaudintų, kad suprastų, kaip elgtis, žmogus turi mokėti atskirti konstruktyvią kritiką, suprasti, kada ji konstruktyvi, o kada – ne. Tai visada parodys keli požymiai.
Draugiška kritika
Savaime kritika yra subtili, nes ja siekiama nurodyti žmogui jo klaidas ir trūkumus. Tačiau tuo pat metu tai gali būti pasakoma neįžeidžiančia maniera. Tokiu atveju, tai turėtų skambėti draugiškai, pabrėžiant geriausius ketinimus. Agresija neturėtų dominuoti tokioje kritikoje, neturėtų būti aikčiojimo ir nuostabos šūksnių.
Pagrįsta kritika
Niekas nenuliūs, jei kritika bus konstruktyvi. Tokių atveju visada bus duodami aiškūs paaiškinami. Pašnekovo žodžių logika bus akivaizdi, nors jūs galite ir nesutikti su jo požiūriu.
Kritika be kategoriškų teiginių
Tie, kurie kritikuoja konstruktyviai, niekada nesakys kažko kategoriškai. Žmogus švelniai kalbės apie tai, ką pats galvoja, pabrėš, kad taip jis mato situaciją iš savo pusės. Jis nieko primygtinai nereikalaus, nesakys, kad jo pozicija – vienintelė teisinga. Jis turės omeny, kad kiekvieno skonis yra skirtingas.
Konstruktyvi kritika reiškia dialogą
Konstruktyvia kritika siekiama dialogo. Jo metu visi pasisakys, vyks diskusija. Kiekvienas turės galimybę argumentuoti savo poziciją, paaiškinti, kas paskatino galvoti taip, o ne kitaip. Pasibaigus pokalbiui, kompromiso gali nepavykti pasiekti, kažkas gali būti objektyviai teisus. Tai priklauso nuo konkrečios situacijos. Tačiau toks pokalbis vis tiek nesibaigia konfliktu.
Šie požymiai visada bus kaip konstruktyvios kritikos ženklai. Ar mokate konstruktyviai kritikuoti?