Nelaimingi santykiai yra didelio spaudimo ir streso šaltinis. Kartais tai gali sukelti klinikinę depresiją ir stiprų nerimą. Jei santykiai yra toksiški, juos vertėtų be jokio gailesčio nutraukti, tačiau poros labai dažnai delsia ir dvejoja, ar toks sprendimas tikrai bus pats geriausias. Priežasčių, kodėl poros bijo išsiskirti net ir išblėsus meilei, yra ne taip ir mažai, tačiau psichologai išskiria tris pagrindines priežastis, kodėl delsiama žengti ryžtingą žingsnį:
1. Menka savivertė
Žmogus, kuriam stinga pasitikėjimo savimi, dažniausiai ryžtasi tęsti net ir labai žalingus santykius, kurie, žinoma, prie gero nepriveda. Jis nori būti reikalingas kitam žmogui, ir visai nesvarbu, kad partneris jo visiškai negerbia. Psichologai pataria daugiau dirbti su savimi, nes būtent tai gali padėti padidinti savivertę:
1) Investuokite į save. Tai gali būti nauji pomėgiai, maisto gaminimo pamokos ar tiesiog rūpinimasis savimi. Svarbiausias žmogus jūsų gyvenime esate jūs pats! Pasilepinkite!
2) Atleiskite sau. Nustokite save graužti dėl praeities klaidų ir galvokite tik apie dabartį. Atleiskite sau už visas gyvenime padarytas klaidas.
3) Į savo gyvenimą pažvelkite kito žmogaus akimis – nuoširdaus bebaimio žmogaus akimis, galinčio įvertinti, ar jums tikrai reikia tęsti santykius su partneriu, ar ne.
2. Amžius
Mūsų visuomenėje vis dar laikomasi nuostatos, kad sulaukus 40 metų jau yra sunku užmegzti romantinius santykius, todėl baiminamasi, kad nebepavyks susirasti širdžiai artimo žmogaus. Vis dėlto, psichologų atlikti tyrimai leido padaryti gana įdomias išvadas: moterys, kurios naujus santykius užmezga būdamos 45 metų amžiaus ar vyresnės, neretai yra kur kas laimingesnės. Tokio amžiaus sulaukusios moterys į santykius žvelgia kur kas brandžiau, todėl tai gali lemti jų sėkmę.
3. Vaikai
Vaikų turėjimas yra viena dažniausių priežasčių, neleidžiančių žmonėms išsiskirti. Žinoma, tai galima suprasti, – juk tikrai nesinori skaudinti savo atžalų. Vis dėlto, vaikai, gyvendami su nelaimingais tėvais, visada perima jų emocijas, todėl tai jiems gali pakenkti kur kas labiau nei tėvų skyrybos. Taip pat nereikėtų pamiršti, kad tėvų pavyzdį vaikai yra linkę perimti ir juo vadovautis ateityje. Taigi, nuoširdžiai sau atsakykite, kas yra geriau: kankintis ir gyventi su nemylimu partneriu, ar tiesiog kurti laimę atskirai?