Žalioji arbata anksčiau daugiausia buvo geriama Azijoje – Kinijoje ir Japonijoje, tačiau dėl gydomųjų savybių ji išpopuliarėjo ir Europoje.
„Kiekvienas vaistas yra specifinis vaistas nuo vienos ligos, o arbata – nuo visų ligų“, – taip žaliosios arbatos gydomąsias savybes apibūdino garsus Kinijos Tangų dinastijos vaistininkas Xuanzang.
Tačiau gydomosios žaliosios arbatos savybės buvo atrastos dar anksčiau – 2700 metų prieš mūsų erą. Kinų medicinoje ji buvo naudojama kaip vaistas, gerinantis kraujotaką, malšinantis sąnarių skausmus, šalinantis iš organizmo toksinus, stiprinantis imuninę sistemą.
Šiais laikais, turint įvairias technologijas, kurios gali pamatuoti tam tikro produkto naudą organizmui, šio gėrimo naudų sąrašas gerokai išsiplėtė. Yra tyrimų, kurie rodo, kad žalioji arbata apsaugo nuo vėžio, neurodegeneracinių ligų, aterosklerozės ir nutukimo vystymosi.
Žalioji arbata – kaip ji gaminama?
Žalioji arbata, kitaip nei juodoji, nėra fermentuojama. Šviežiai nuskinti lapai yra garinami ir džiovinami. Dėl to jie nepraranda sveikatai vertingų medžiagų.
Kas yra žaliosios arbatos sudėtyje?
Žaliojoje arbatoje yra randami katechinai, įskaitant epigallocatechin galalata (EGCG), kuris turi stiprių antioksidacinių savybių. Keletas tyrimų patvirtino, kad žalioji arbata yra turtingiausias katechinų šaltinis.
Taip pat polifenoliai, kurie yra antioksidantai, iš organizmo pašalinantys reaktyvius deguonies ir azoto radikalus. Jų kiekis arbatoje priklauso nuo užpilo paruošimo būdo (arbatos kiekio porcijoje, vandens temperatūros ir užpylimo trukmės). Tyrimai rodo, kad daugiausia polifenolių randama 10 minučių užplikytoje arbatoje, deja, po tiek laiko arbata jau turi kartų skonį.
Dar viena medžiaga, randama žaliojoje arbatoje, yra kofeinas, tiesa, šio ingrediento kiekis yra perpus mažesnis nei juodojoje arbatoje, nors kai kuriuose moksliniuose leidiniuose teigiama, kad vis dėlto kiekis yra panašus.
Taip pat oksalatai – šie junginiai jungiasi su mineralais ir sudaro netirpias druskas, todėl jas sunku pasisavinti iš maisto ir padidėja inkstų akmenų atsiradimo rizika. Oksalatų kiekis arbatoje labai priklauso nuo vandens temperatūros ir užplikymo laiko. Daugiausia jų yra verdančiu vandeniu užpiltoje arbatoje, mažiausiai – 75°C temperatūros vandeniu užpiltoje arbatoje.
Naudingos žaliosios arbatos savybės
Širdies ligos. Epidemiologiniai tyrimai rodo, kad išgeriant du puodelius žaliosios arbatos per dieną, žymiai sumažėja širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Taip yra todėl, kad žaliojoje arbatoje esantys katechinai ir polifenoliai padeda sumažinti bendrojo ir MTL cholesterolio kiekį.
Vėžys. Šiuolaikiniai epidemiologiniai tyrimai parodė, kad tarp Azijos gyventojų, geriančių žaliąją arbatą, sergamumas vėžiu yra mažesnis nei tarp Vakarų šalyse gyvenančių žmonių. Tai daugiausia plaučių, skrandžio, gaubtinės žarnos ir kasos vėžys.
Kai kurioje literatūroje randamas faktas, kad japonai, kurie rūko žymiai daugiau tabako nei amerikiečiai, daug rečiau serga plaučių vėžiu, o tai lemia šios populiacijos žaliosios arbatos kiekio skirtumas jų mityboje. Tiesa, tyrimai šiuo klausimo iki galo nėra patvirtinti, tačiau žaliojoje arbatoje iš tiesų yra daug antioksidantų, kurie pašalina reaktyvius radikalus ir taip sumažina vėžio riziką.
Parkinsono liga. Kinijos gyventojų tyrimai rodo, kad žalioji arbata, nors ir nedideliu mastu, bet gali apsaugoti ir nuo Parkinsono ligos. Nors iki galo nėra aišku, kas tai įtakoja, manoma, kad tai susiję su polifenoliu ir kofeinu, kurie padidina kraujotaką smegenyse.
Svorio metimas. Kai kurie tyrimai rodo, kad žalioji arbata padeda sumažinti kūno svorį dėl tokių medžiagų kaip kofeinas ir katechinai. Jie mažina riebalų įsisavinimą, didina organizmo energijos sąnaudas ir riebalų deginimą.
Kaip virti žaliąją arbatą?
Norint išgauti daugiausia naudos sveikatai ir pasigaminti skaniausią žaliąją arbatą, būtina ją tinkamai paruošti. Pirmiausia svarbu ją užplikinti porcelianiniame arbatinuke, antra, virimui reikia naudoti minkštą, filtruotą vandenį,
Į arbatinuką įdėkite reikiamą žaliosios arbatos kiekį – 100 ml reikia dėti 1 g arbatos, ir užpilkite 60-85°C temperatūros vandeniu. Geriausią skonį išgausite ruošdami arbatą su 75°C temperatūros vandeniu. Jei neturite termometro, palaukite 15 minučių nuo tada, kai užverda vanduo, taip turėtumėte pasiekti norimą temperatūrą.
Užpiltą arbatą reikia palaikyti penkias minutes, tuomet nukošti lapelius.
Svarbu atminti, kad kuo trumpiau laikysite arbatą užplikytą, tuo ji bus gaivesnė ir gyvesnė, turės subtilesnį skonį. Jei laikysite arbatą užplikytą ilgiau, ji su laiku įgaus vis kartesnį skonį.
Žaliosios arbatos lapus galima užpilti iki trijų kartų, tačiau kiekvieną kartą gausite vis kitokias skonio savybes. Žaliosios arbatos mėgėjai sako, kad trečias užpylimas yra geriausias.