Visi tėvai gyvena įtemptoje, dinamiškoje atmosferoje ir begaliniais rūpesčiai, kurie vis nesibaigia, atima visas turimas jėgas. Tačiau visi tie sunkumai tėvams nerūpi, nes jie nori vieno – suteikti savo vaikams begalinę meilę ir padaryti taip, kad jų gyvenimas būtų sėkmingas.
Per pastaruosius dešimt metų atlikti tyrimai atskleidė ryšį tarp meilės vaikams ir būsimos jų sėkmės bei laimės. Mokslininkai palaiko mintį, kad tėvai savo šiluma ir meile savo vaikams pritraukia teigiamus rezultatus ateityje.
Su tuo susijęs ir puikus savęs vertinimas, geresni akademiniai rezultatai, artimas tėvų ir vaiko bendravimas. Be to, mylimi vaikai patiria mažiau psichologinių problemų. Vaikai, neturintys tokių meilių tėvų, paprastai turi mažesnę savivertę ir jaučiasi labiau susvetimėję, priešiški, agresyvūs ir antisocialūs.
Buvo atlikta nemažai tyrimų, kuriuose pabrėžiamas tėvų meilės ir vaikų sėkmės ryšys. 2010 m. Duke universiteto medicinos mokyklos tyrėjai nustatė, kad vaikai, turintys labai meilias ir dėmesingas mamas, auga laimingi, linksmi ir patiria mažiau streso. Tyrime dalyvavo apie 500 žmonių, kurie buvo stebimi nuo kūdikystės iki 30 metų.
Kai vaikai buvo aštuonių mėnesių amžiaus, psichologai stebėjo mamų ryši su jais. Psichologai mamos meilę ir dėmesio lygį vertino penkių balų skalėje – nuo „žemo“ iki „aukšto“. Beveik 10% motinų jautė žemą prisirišimo lygį, 85% – normalų prisirišimo lygį, o maždaug 6% – aukštą prisirišimo lygį.
Tada, praėjus 30 metų, buvo tirta tų pačių žmonių emocinė sveikata. Suaugusieji, kurių mamos buvo „labai“ ar „normaliai“ prisirišusios, daug rečiau nei kiti patyrė stresą ir nerimą. Jie taip pat rečiau jautė pyktį, turėjo mažiau socialinių problemų ir psichosomatinių simptomų.
Tyrimo tyrėjai padarė išvadą, kad oksitocinas gali būti atsakingas už tokią savijautą. Oksitocinas yra cheminė medžiaga smegenyse, kuri išsiskiria, kai žmogus jaučia meilę ir prisirišimą. Stiprus tėvų ir vaikų ryšys greičiausiai padeda mūsų smegenims gaminti ir vartoti oksitociną, todėl artimą ryšį su tėvais palaikantys vaikai yra labai pozityvūs.
2013 m. Kalifornijos universitete, Los Andžele, atliktas tyrimas atskleidė, kad besąlygiška tėvų meilė gali vaikus padaryti emociškai laimingesnius. Taip yra todėl, kad jų smegenys iš tikrųjų keičiasi dėl prisirišimo prie tėvų. Priešiškas ir neigiamas tėvų ir vaikų ryšys vaikams daro įtaką tiek psichiškai, tiek fiziškai. Tai gali sukelti emocinių problemų visam gyvenimui.
Išties stebina tai, kad mokslininkai mano, kad tėvų meilė tikrai gali apsaugoti vaikus nuo žalingo streso vaikystėje. 2015 m. Notre Dame universitete atliktas tyrimas parodė, kad vaikai, kurie yra prisirišę prie savo tėvų, buvo laimingesni nei suaugusieji.
Tyrėjai taip pat ištyrė suaugusiųjų odos sąlyčio su kūdikiais naudą. Ši ypatinga motinos ir vaiko sąveika ypač padeda nuraminti vaikus, todėl jie mažiau verkia ir daugiau miega. Taip pat įrodyta, kad šis kontaktas stimuliuoja smegenų vystymąsi.
Remiantis straipsniu moksliniame amerikiečių žurnale, vaikai, kurie gyveno asocialioje aplinkoje, pavyzdžiui, našlaičių namuose, turėjo didesnį kortizolio – streso hormono – lygį nei tie, kurie gyveno su savo tėvais. Mokslininkai mano, kad taip yra dėl fizinio kontakto stokos.
Taigi, kaip galite parodyti savo vaikui, kad jį mylite?
1. Nuo to laiko, kai grįžtate su savo vaiku iš ligoninės, būtinai stenkitės palaikyti kuo didesnį fizinį kontaktą su juo. Skirkite šiek tiek laiko jam paglostyti, kad jo oda galėtų liesti jūsų.
2. Kai vaikai auga, būkite žaismingas. Būkite kuo linksmesnis – kvailiokite kartu su vaikais, šokite ar patys sugalvokite sau ir vaikui pramogų.
3. Prisiminkite, kad apsikabinimai turėtų būti jūsų kasdienio gyvenimo dalis.
4. Naudokite meilę drausmindami savo vaiką. Kai kalbate su jais apie tai, ką jie padarė blogai, uždėkite savo ranką vaikui ant peties ir apkabinkite jį pokalbio pabaigoje. Jei jūsų vaikai skriaudžia seserį ar brolį, apkabinkite juos ir paaiškinkite, kad apkabinimas yra geriau nei skriaudimas.
Žinoma, nepamirškite ir to, kad turite gerbti savo vaikų erdvę, tad nebūkite visą laiką prilipę prie jų, leiskite jiems pailsėti nuo jūsų.
O kaip jūs parodote savo vaikams, kad esate mylintys tėvai? Ar patiriate sunkumų?