Daugumai ateina toks gyvenimo laikotarpis, kai žmogus susimąsto apie savo tikrąjį kelią ir vietą gyvenime. Dažnai šie klausimai kyla ne dėl susidomėjimo saviugda, o dėl sunkios ligos ar sunkios gyvenimo situacijos… Dalykai, kuriuos žmogus ugdo dvasiškai, yra pastebimi: praeina ligos, depresija, kliūčių gyvenimo kelyje mažėja, viskas gyvenime pradeda judėti teigiama linkme, o svarbiausia – žmogus pradeda jausti savo likimą ir gauti pasitenkinimą dėl vykstančių pokyčių.
Pirmas žingsnis yra suvokimas, kad reikia drąsos susidurti su rimtomis problemomis ir jas spręsti. Šiuo laikotarpiu žmogus savo viduje jaučia impulsą pradėti pokyčius, tačiau jam kyla daug abejonių, nuo ko pradėti ir kur judėti.
Verta pradėti nuo to, kad mūsų išorinis apvalkalas – kūnas ir mus supantis materialus pasaulis – yra toli gražu ne viskas, nors mes to ir nematome. Kelio atradimo pradžia yra praktika stebint, kaip mes pasireiškiame šiame pasaulyje: savo judesiais, pozomis, veiksmais, emocijų ir minčių modeliais, įsitikinimais. Stebėdamas žmogus pamažu išmoksta savo dėmesį nukreipti į Aukštesnįjį Aš, išmoksta suvokti kiekvieną svarbią akimirką.
Kitas žingsnis – kūno ir proto valymas. To reikia, kad aiškiai matytumėte subtilesnius jų egzistavimo aspektus. Tai galima padaryti per maistą ir dvasinę praktiką. Tinkama mityba išlaisvina organizmą nuo toksinų, o meditacijos išvalo protą nuo nereikalingos informacijos ir nereikalingų emocijų, nuolat didinant koncentraciją ir ugdant gebėjimą stebėti save. Pamažu žmogus plečia pasaulio ir savo galimybių suvokimo ribas, išmoksta valdyti savo emocinę būseną, pradeda vesti sveikesnį gyvenimo būdą. Šiame etape labai svarbus bendraminčių palaikymas arba dvasinio mentoriaus susiradimas, kuris padės užmegzti ryšį su aukštesniuoju „aš“, išmokys suprasti, kaip veikia visuotiniai dėsniai. Tam tikru momentu žmogus pradeda kitaip matyti gyvenimą ir suprasti savo tikslą jame. Ir tai tik tikrojo kelio pradžia į dvasinio tobulėjimo aukštumas.
