Visose kultūrose kapinės laikomos šventomis vietomis, kuriose galioja savos taisyklės ir normos. Šios taisyklės apima tiek darbuotojų, kasančių kapus, tiek lankytojų elgesį. Darbuotojai turi būti tvarkingai apsirengę ir laikytis vidinių taisyklių bei profesinės etikos. Lankytojų prašoma nekelti triukšmo, nevartoti alkoholinių gėrimų nei kapinėse, nei prieš apsilankymą. Kapinėse draudžiama vedžioti šunis, ganyti galvijus, važinėtis dviračiais ar sniego motociklais, kurti laužus. Apskritai nerekomenduojama įvažiuoti automobiliu į kapines (išskyrus atvejus, kai reikia pristatyti neįgalų arba pagyvenusį žmogų prie kapo). Šie kapų priežiūros patarimai padės jums tinkamai rūpintis savo artimųjų kapais, laikantis tradicijų ir taisyklių.
Taisyklės, kaip prižiūrėti naujus kapus
Pirmuosius metus po laidotuvių šeima rūpinasi kapavietės žeme, kuri gana greitai užauga piktžolėmis, ir laikinu paminklu. Tuo metu žemė aktyviai sukrenta, todėl ant šviežių kapų nereikėtų statyti sunkių konstrukcijų, nes jos gali sugriūti. Jei žemė pradeda žymiai suklupti, ją reikia papildyti dar viena dirvos porcija ir pataisyti kapo kalnelį. Daugumoje šiuolaikinių kapinių lankytojams inventorių, tokią kaip kastuvus, nemokamai suteikia darbuotojai.
Laidotuvės dieną kapai dažnai puošiami daugybe vainikų ir gėlių, tačiau po kelių dienų gyvos gėlės ima vysti ir suteikia kapui neprižiūrėtą išvaizdą, todėl jas reikia laiku pašalinti. Dirbtinės gėlės išsilaiko daug ilgiau, bet taip pat yra veikiamos saulės ir kritulių, todėl jas taip pat reikės laiku pašalinti.
Paminklo statymas ir kapavietės priežiūra
Iškart po laidotuvių drauge su kapu pradedama rūpintis ir kapavietės paminklu. Iš pradžių dažniausiai tai būna laikinas statinys, pavyzdžiui, medinis kryžius, pastatomas kapo žemės sukrentam laikotarpiui.
Per pirmuosius metus po laidotuvių žemė sukrenta beveik visiškai, tada galima statyti nuolatinį paminklą. Tačiau tai priklauso nuo vietovės oro sąlygų, tad kartais paminklai pastatomi tik po dvejų ar net trejų metų nuo laidotuvių.
Negalima statyti antkapinių paminklų žiemą, ankstyvą pavasarį ar vėlyvą rudenį. Tinkamiausias laikotarpis jų statymui yra nuo gegužės vidurio iki spalio vidurio.
Dažniausiai, paminklą statoma jau po metų nuo laidotuvių. Tokiu atveju ant kapo galima sodinti vienmečius augalus, pasirinkti augalus, kurie nereikalauja nuolatinės priežiūros bei laistymo. Įvairių augalų sodinimas padės papuošti kapą ir suteikti jam tvarkingą išvaizdą.
Kokius augalus sodinti ant kapo?
Dažnai artimieji dėl įvairių priežasčių atidėlioja nuolatinio paminklo pastatymą. Tokiu atveju verta sodinti daugiamečius augalus, tokius kaip lelijos, chrizantemos, vilkdalgiai ar narcizai. Geriausia rinktis žemaūgius augalus, jie sukuria kapo vietoje natūralų gyvą kilimą, kuris apsaugo nuo piktžolių.
Kartais žmonės ant artimųjų kapų sodina ir medelius, taip pagerbdami senas tradicijas. Jei ketinate elgtis taip pat, rinkitės dekoratyvinius ir lėtai augančius medžius, pavyzdžiui, kadagius ar tujas. Nelinkę greitai augti medžiai nedarys žalos paminklams ir aplinkinėms konstrukcijoms.
Principas toks: medžiai turėtų būti sodinami ne arčiau nei penki metrai nuo kapo, o tokių medžių sodinimas galimas tik gavus kapinių administracijos leidimą. Kapavietės tvora taip pat turi atitikti tam tikras normas – joje neturėtų būti aštrių elementų.