Visada yra kuo džiaugtis ir dėl ko gyventi…

Omaras Khayyamas parašė eilėraštį apie tai, kaip kažkas turguje pardavinėjo jaunystę ir senatvę. Jaunystėje slypėjo kvailumas, o senatvėje – išmintis. Kaip ir buvo galima tikėtis, daugybė žmonių norėjo įsigyti jaunystę, o į senatvę žvelgė su baime ar net su panieka. Šiomis metaforomis Omaras Khayyamas norėjo parodyti, kad daugybė žmonių vaikosi jaunystės nė nesuprasdami, kad išmintis yra kur kas vertingesnė nei gražus jaunas kūnas.

Vienas mano 55 metų pažįstamas teigė, kad džiaugiasi, jog jo jaunystės laikotarpis jau praėjo. Kartu su jaunyste dingo ir nepasitikėjimas savimi, noras įtikti kitiems ir baimė nepateisinti savo tėvų ar kitų artimų žmonių lūkesčių. Dabar jis džiaugiasi galėdamas gyventi taip, kaip visada svajojo. Dar po metų jis pareiškė norintis įsimylėti, kopti aukštai į kalnus ir dėl nieko nesirūpinti. Labai gaila, bet dabar jam jau tenka rūpintis savo širdimi, kraujospūdžiu ir sąnariais. Laikas, kada jis galėjo kopti į kalnus, jau praėjo, tačiau tuomet jį slėgė įkyrus tėvų rūpestis. Jis negalėjo pasipriešinti jų peršamai nuomonei kaip jis turėtų elgtis.

Prancūzų aktorė Brigitte Bardot kažkaip atvirai pasikalbėjo su žurnaliste apie tai, kaip ji, pirmoji Paryžiaus gražuolė, išgyvena brandos amžių. Mūsų visuomenėje vyresnės nei 50 metų moterys yra tarsi „nurašomos“, bet tai anaiptol nereiškia, kad šiuo gyvenimo etapu nebėra kuo džiaugtis.

Daugelis moterų šiuo laikotarpiu yra apimtos depresijos: atrodo, kad viską, kas neseniai joms priklausė, kažkas klastingai pavogė. Kai kurios iš jų skuba pas plastikos chirurgus: sugrąžinkite jaunystę! Sumokėsiu bet kokius pinigus! Chirurgas pjausto nosis ir lūpas, pašalina raukšles, bet jaunystė negrįžta.

Brigitte Bardot prisipažino, kad jos gyvenime buvo daug tokių sunkių laikotarpių, kai ji nesuprato, kodėl ir dėl ko gyventi toliau. Ji verkė naktimis, niekur nerasdama paguodos. Tačiau galiausiai ji pavargo savęs gailėtis ir pamažu susitaikė su savo amžiumi. Ji suprato, kad ir 50-ies, ir 80-ies metų sulaukusios moterys turi kuo džiaugtis ir dėl ko gyventi:

„Gyventi reikia dėl smulkmenų. Dėl aušros ir saulėlydžio, dėl važinėjimo dviračiu ir ausyse skambančios muzikos, dėl vėjo, kedenančio plaukus ir dėl gardaus juoko. Dėl mėgstamų dainų ir gerų knygų, dėl šypsenų, kurioms nereikia jokios priežasties, dėl ilgų pokalbių, dėl sausainių ir arbatos, dėl poilsio po ilgos sunkios dienos. Gyvenkite dėl naktinių nuotykių ir žvaigždžių. Gyvenkite dėl žmonių, kurie prisimena, kad geriate arbatą be cukraus ir nekenčiate svogūnų. Gyvenkite dėl ilgų pasivaikščiojimų, dėl apsikabinimų ir naujų pažinčių. Gyvenkite dėl smulkmenų, dėl kurių jaučiatės gyva.“