Maistas yra ne tik kalorijos…
Maistas yra daug daugiau nei kalorijos…
Patiekalo skonis ir nauda priklauso nuo to, kokiomis aplinkybėmis jis buvo pagamintas. Kas jį paruošė, ką šis asmuo ruošdamas maistą jautė, kokia buvo jo sveikata ir kokios mintys sukosi jo galvoje? Tai svarbu. Ypač, jei su šiuo žmogumi sieja stiprus emocinis ryšys. Būtent tada jo gaminamas maistas mus ypač stipriai veikia.
Ne visada spėju ką nors pagaminti. Mes maistą išsinešti kartais perkame žinomoje kavinėje, patogiose permatomose dėžutėse: troškinį, plovą. Viskas visada būna šviežia ir puikios kokybės. Paprastas ir kokybiškas maistas. Ir visada skanu.
Tačiau vieną dieną nusipirkome maisto, kurį teko išmesti. Jis nebuvo neskanus, o tiesiog bjaurus. Nors prikibti nebuvo prie ko: viskas šviežia. Tie patys makaronai, tie patys ryžiai. Ir mėsos pakankamai, nieko nepašykštėta. Bet taip neskanu, jog neįmanoma net kąsnio nuryti. Kaip putų polistirolas. Nors neužmiršta ir druskos, ir prieskonių…
Visa tai buvo labai keista. Tada užsukome nusipirkti poros karštų pyragaičių. Padavėjas paklausė: kodėl mes nevalgėme pietų? Teko pasakyti, kad kažkodėl buvo labai neskanu. Ir dar ilgai išliko nemalonus skonis burnoje.
Padavėjas atsiduso ir prisipažino, kad daugelis skundėsi, jog maistas neskanus.
Ne, virtuvės šefas nepasikeitė. Dirbo tas pats žmogus. Nors ir labai sielvartavo – mirė tėvas, kurį labai mylėjo. Sielvartavo, verkė, bet dirbo. Juk privalėjo išlaikyti šeimą…
Tiesa. Tačiau ūmaus sielvarto būsenoje žmogus savo energiją perduoda produktams. Keičiasi jų organoleptinės savybės, keičiasi skonis – buvo atlikti eksperimentai, kurie įrodė, jog egzistuoja ryšys.
Ne veltui senovės legendose, kai pasirodydavo ragana, šviežias pienas surūgdavo ir tešla subliukšdavo. O raganomis dažnai buvo laikomi psichiškai nesveiki arba išskirtiniu piktybiškumu ir pavydu pasižymintys žmonės. Arba jie tiesiog sirgo sunkia depresijos forma – kuri tais laikais buvo laikoma prakeiksmu.
Ir produktai imdavo gesti, kai juos prakeikdavo. Buvo tuo tikima.
Todėl net ir patyrę virėjai gali paruošti neskanų patiekalą. O jei mus vaišina piktas žmogus, galime net apsinuodyti – į tokį „vaišingumą“ gali sureaguoti nervų sistema.
Taip pat dažniausiai buvo draudžiama imti maistą iš sergančiojo, nelaimingo ar vargšo – buvo tikima, kad kartu su maistu galima pasiimti žmogaus neigiamą energiją. Ypač, jei asmuo pažįstamas arba ligos ir skurdas atsispindi jo veide. Arba pyktis..
Maistas yra energija. Kalorijos; tačiau ne tik kalorijos. Taip pat maistas – subtili „emocinė energija“, būtent taip šiais laikais jį vadina kai kurie mokslininkai. Todėl, jei esate itin jautrus žmogus, būkite atsargus, stebėkite ką ir kieno pagamintą maistą valgote.