Klaida, kurią daro vyresni žmonės ieškodami meilės. Apkūni graži moteris yra vienas dalykas. Stora, kikenanti vidutinio amžiaus mergina – visai kas kita… Laimė gali ateiti bet kuriame amžiuje. Bet jį, šį amžių, reikia pripažinti ir priimti…
Klaida, kurią daro vyresnio amžiaus žmonės ieškodami meilės:
Yra viena klaida, kurią daro subrendusios moterys. Vyresnės moterys, būkite atviros. Kadangi visos tokios frazės, kaip „širdyje esu jauna!“, „moteriai tiek metų, kiek atrodo“, yra šiek tiek gudraujančios.
Moteriai tiek metų, prieš kiek ji gimė. Pavyzdžiui, 50. Arba 60. Ar daugiau. Ir tai visiškai normalu.
Galite atrodyti puikiai. Nuostabu. Bet tuo pačiu būti vieniša. Jei nėra noro mylėti ir būti šalia kažko, jei vienatvė yra pasirinkimas, vadinasi, viskas tvarkoje. Žmogus turi kitų minčių ir tikslų, už tai reikia jį gerbti. Tai ne vienatvė, o noras būti vienam.
O jei norisi meilės, bet santykiai nutrūksta? Kartais priežastis yra ši tragiška klaida, kurią aprašė Maupassant.
Jis romane „Mielas draugas“, aprašė aferisto romaną su ponia Walter. Romane jai kiek daugiau nei keturiasdešimt, bet XIX amžiuje tai buvo garbingas amžius. Ir ji atrodė prabangiai; tokia apkūni išpuoselėta ponia.
Tačiau ji įkyrėjo savo mylimajam, kad ir blogam žmogui, dėl paprasčiausios priežasties: subrendusi dama save vadino „paukštyte“ ir „mergaite“, ir šveplavo kaip mokinukė. Taip ji elgėsi iš meilės.
Po ramaus rudens staiga atėjo absurdiškas, stulbinantis pavasaris – taip jį apibūdina autorius. O iš meilės graži subrendusi dama ėmė elgtis kaip žaisminga storuliukė. Disonansas buvo toks stiprus, kad mylimasis ėmė jos vengti. Pradėjo gėdytis santykių. Madam Walter jam pasidarė bjauri, bet ji negalėjo suprasti – kas atsitiko?
Tai ir atsitiko. Mes pamirštame, kiek mums iš tikrųjų metų. Ir mes galime prarasti amžiui būdingą orumą. Meilę galite pritraukti karalienės Didonės aistra ir stotu, o ne Džiuljetos koketavimu – apie tai ir rašo Maupassant.
Vaikiškas brandžios moters elgesys yra atstumiantis. Tai nedera, disonuoja su jos įvaizdžiu, daro ją komiška. Apkūni graži moteris yra vienas dalykas. Stora, kikenanti, vidutinio amžiaus mergina – visai kas kita…
Laimę ir meilę brandoje randa tos, kurios nenusikelia į vaikystę.
Ji nesistengia būti jauna ir kalbėti ypatingu plonu balsu – kaip vaikas. Nestriksi, mėgdžiodama paukštį. Ji su karališku orumu priima savo amžių, kaip atlygį ir savo pasiekimą, ir priverčia kitus į ją žiūrėti pagarbiai.
Ir šios moterys savo antrąją pusę randa daug dažniau nei tos, kurios vaidina mergaites. Nes pagrindinė laimės sąlyga – atitikti save, kaip tikėjo senovės skandinavai.
Tobulinkite save, puoškitės, gerbkite – bet neapsimetinėkite kažkuo kitu. Ir prisiminti savo vardą, amžių, pasiekimus, išbandymus, savo prigimtį – tai svarbu norint rasti asmeninę laimę. Kurią, be jokios abejonės, galima surasti bet kuriame amžiuje.