Pasiteisinimai yra vienas iš tų dalykų, kuriuos mėgsta naudoti daugelis žmonių. Tiksliau, sunkiomis gyvenimo akimirkomis teisinamės visi, tačiau vieni tai daro dažniau, o kiti – rečiau. Atėjo laikas išsiaiškinti, kodėl reikia nustoti tai daryti. O gal, visgi, pasiteisinimai nėra taip blogai?
Yra įpročių, kurie pritraukia laimę, ir yra tokių, kurie ją atima iš jūsų. Potraukis pasiteisinimams priklauso būtent antrajai grupei. Tai daug pavojingiau, nei manote. Štai, kodėl taip yra.
Mes prarandame patrauklumą kitų akyse
Dažnai taip nutinka, kai pateisiname savo nesėkmes ir problemas dėl jų kaltindami ką nors kitą. Tai labai toksiškas įprotis, nuodijantis meilę, draugystę, šeimos ryšius. Kai dėl savo klaidų kaltiname kitus žmones, tai juos įžeidžia ir arba nuliūdina, arba labai supykdo, nes tas, kuris dėl savo bėdų kaltina kitus, atrodo be galo nemalonus žmogus. O kvaili pasiteisinimai daro mus itin nepatikimais kitų akyse. Tai labai pavojinga. Bet kokiu atveju tai nepriveda prie gero.
Ypač stipriai erzina kitus, kai teisinamės meluodami. Pavyzdžiui, „Aš nesukėliau problemos“, „Tai ne mano kaltė“, „Nežinau, kas sukėlė gedimą“. Nemeluok kitiems ir nemeluok sau. Melas neigiamai veikia likimą.
Prarandame pasitikėjimą savimi
Tokie pasiteisinimai kaip „toks mano likimas“ arba „aš toks žmogus“ taip pat nėra geriausias pasirinkimas. Jie sukelia kaltės ir nepilnavertiškumo jausmą. Tokios būsenos žmogus praranda pasitikėjimą ir pradeda gilintis į save, eikvodamas energiją. Tokio tipo pasiteisinimai blokuoja savęs tobulėjimą, nes žmogus mano, kad negali tapti geresniu ir pakeisti savo gyvenimo, nors iš tikrųjų tai visai įmanoma.
Dėl to tobulėjimas sulėtėja arba net sustoja. Daugelis žmonių net degraduoja dėl nuolatinių tokio pobūdžio pasiteisinimų. Tai labai pavojinga ir gali sukelti rimtų gyvenimo problemų.
Mes bloginame savo karmą
Kai teisinamės sakydami „dėl visko kaltas likimas“, „visa tai žvaigždės“, „Dievas manęs nesaugo“ ir pan., tai labai pablogina mūsų karmą. Asmuo, perkeliantis atsakomybę aukštesnėms jėgoms, niekada nesusilaukia sėkmės už savo veiksmus. Jis žymiai pablogina savo karmą, todėl Visata nustoja jam padėti. Išvada paprasta: jei tavo gyvenime kažkas negerai, vadinasi, dangus su tuo neturi nieko bendra. Taip, kartais likimas mus įstumia į bėdą, bet galiausiai tai veda prie kažko gero, o ne blogo.
Problemos sprendimo atidėjimas
„Tai tik laikini sunkumai“, – sakome sau ir aplinkiniams žmonėms. „Tai smulkmenos gyvenime“, – kartojame vėl ir vėl. Šiais žodžiais problemos sprendimą atidedame vėlesniam laikui, o to jokiu būdu negalima daryti. Jei jūsų gyvenime yra kažkas, ką reikia kuo greičiau išspręsti, tuomet turite veikti. Kai žmogus atideda problemą į šalį, ji nepriveda prie gero. Dėl to išauga bėdų gumulas, sukeliantis vis daugiau problemų.
Mes prarandame situacijos kontrolę
Kai teisinamės, automatiškai pripažįstame, kad nekontroliuojame situacijos. Mūsų efektyvumas mažėja. Geras pavyzdys yra pateisinti savo neveikimą drovumu. Tai yra spąstai, į kuriuos patenka daugybė žmonių visame pasaulyje. Drovumas yra kažkas, ką galima įveikti, tačiau dėl tam tikrų priežasčių daugelis to nesistengia padaryti.
Įprotis teisintis yra itin neigiamas ir gali prilygti pavydui, pasipiktinimui ir kitoms problemoms. Su tokiais įpročiais susidoroti yra nepaprastai sunku, tačiau tai visiškai įmanoma. Kuo greičiau nustosite teisintis dėl savo klaidų ir problemų prisiimdami visą atsakomybę už savo gyvenimą, tuo jums bus geriau.
