Nėra prasmės nervintis ir lieti ašaras…
Turime sąmoningai stengtis nuvyti nelaimes nuo savęs, kaip sakė liaudies išmintis. Išvenkite nelaimių, sielvarto, ligų, skurdo – neleiskite nelaimėms ateiti į jūsų gyvenimą…
Pirma, per daug nesigilinkite į blogį. Nebūkite per daug pasinėrę į niūrias istorijas, į blogų įvykių, netekčių, ligų, negatyvių įvykių aprašymus. Skaityti ir žiūrėti, klausytis yra vienas dalykas. Tačiau visiškas pasinėrimas į istoriją, emociškas susitapatinimas su ja – kitas dalykas.
Užuojauta yra teisinga, tai natūralu. Bet jūs neprivalote perimti visos informacijos. Tai gali ypač pakenkti emocingiems, įspūdžiams jautriems žmonėms. Garsiojo eksperimento metu net kūno temperatūra nukrito tiems, kurie žiūrėjo į nuogą žmogų ledinėje vonioje.
Antra, jei kažkas palietė, „užkabino“, sukėlė emocijas, empatiją, sujaudino, tiesiog pagelbėkite. Pagelbėkite taip, kaip sugebate. Dalyvaukite situacijoje, jei reikia padėkite pinigais. Siūlykite kitą pagalbą. Jei reikalingas tik palaikymas geru žodžiu, palaikykite geru žodžiu.
Nesėdėkite sudėję rankų. Jei niekuo negalite padėti konkrečiam žmogui ar vargšui gyvūnui, o situacija jus skaudina ir kankina, padėkite kitiems. Kitiems, kurie yra atsidūrę panašioje situacijoje, su kuriais nutiko kažkas panašaus. Imkitės gerų veiksmų.
Taip mes nenusigręžiame abejingai nuo kitų nelaimės. Ir nedraskome savo sielos nevaisingais išgyvenimais, nepriimame sunkių įspūdžių. Ir į ledo vonią neneriame. Mes atliekame veiksmus, teisingus veiksmus. Ir tai nuveja nelaimę. Taip tikėjo žmonės.
O nervintis ir lieti ašaras nėra prasmės. Kaip rašė Dickensas, kokia nauda iš ašarų, kurios mums nekainuoja nė cento? Atvirkščiai, tai gali sukelti „empatinį stresą“ – realybėje patirti tai, kas išgyventa „per kitus“. Taigi, naudokite paprastą savigynos metodą. Tai tikrai veikia.