Japonijoje laimingas ir sveikas gyvenimas yra ne tikslas, o įprotis. Šimtmečius japonai savo kasdienybėje diegė įpročius, kurie padėjo jiems pasirūpinti savimi. Nesvarbu, ar tai būtų maisto gaminimas, maudymasis, pasivaikščiojimas, arbatos gėrimas ar gėlių kompozicijų kūrimas, bet kurią kasdienę veiklą galima paversti meditacijos forma, kuri pripildys jūsų gyvenimą ramybe ir laime.
Kokia to paslaptis? Viskas paprasta – sutelkite dėmesį į viską, ką darote. Pateikiame 8 japoniškus laimingo gyvenimo ritualus, kurie padės jums iš tikrųjų pasinerti į dabartinę akimirką.
Ikebana
Ikebana yra japonų tradicija kurti gėlių kompozicijas. Ikebana, kurios šaknys siekia senovės budistų gėlių dovanojimo ceremonijas, yra menas, datuojamas šimtus metų. Ji pagrįsta idėja, kad darbas su gamta norint sukurti ką nors gražaus turi meditacinį ir terapinį poveikį. Ikebana nėra vien kelių augalų įdėjimas į vazą. Pagal šią tradiciją reikia surinkti gėlių, stiebų, šakų, lapų ir samanų kompoziciją, kuri sustiprintų visumos grožį. Kompozicijos dažniausiai kuriamos tyloje, o tai leidžia visiškai sutelkti dėmesį į gamtos harmoniją.
Šinrin-joku
Kad atrastų ramybę ir pagytų, japonai praktikuoja tai, ką jie vadina šinrin-joku arba miško maudynėmis. Jie kelioms valandoms visiškai pasineria į mišką ir išjaučia viską, ką mato, girdi, pajaučia. Buvimas miške ir jo atmosferos sugėrimas padeda atkurti kūno ir proto sveikatą. Mokslas įrodė šio populiaraus ritualo naudą psichinei ir fizinei sveikatai. Taikydamas šią praktiką, galite sumažinti streso lygį, pagerinti miego kokybę, padidinti koncentraciją ir kūrybiškumą, pagreitinti gijimą, sustiprinti imuninę sistemą ir apskritai jaustis laimingesnis.
Sado
Japoniška arbatos ceremonija, žinoma kaip sado, yra graži praktika, kurios šaknys glūdi dzenbudizme. Šiandien arbatos ceremonijos tebėra svarbi japonų kultūros dalis. Tai kruopščiai suplanuotas puodelio matcha – miltelių pavidalo žaliosios arbatos, patiekiamos su tradiciniais japonų saldumynais, puikiai derančiais prie kartaus arbatos skonio, – paruošimas ir gėrimas. Arbatos meistras ir jo svečiai laikinai nutolsta nuo pasaulio šurmulio, kad pasidalintų grožio ir ramybės akimirka.
Šodo
Šodo arba „rašymo forma“ yra klasikinė japonų kaligrafija. Tai senovinė meno forma, kuri vis dar plačiai praktikuojama Japonijoje ir laikoma svarbiu meditacinės sąmonės būsenos palaikymo būdu. Kruopštus dažų paruošimas ir subtilūs teptuko judesiai reikalauja visiško susikaupimo ir ramybės, kuri priverčia šodo meistrus visiškai susikoncentruoti ties dabartimi.
Kintsugi
Kintsugi, kas reiškia auksinį pleistrą, yra japonų menas atkurti suskaldytą keramiką. Su aukso milteliais ir laku sudaužyti puodeliai, dubenys ir lėkštės atkuriami bei paverčiami meno kūriniais. Kintsugi remiasi įsitikinimu, kad trūkumai ir lūžiai yra gyvenimo dalis ir kad sudaužyti daiktai gali būti paversti kažkuo nepakartojamai gražiu, jei su jais elgiamasi meiliai, atsargiai ir atidžiai. Sugadintų daiktų atkūrimas ir jų unikalumo pripažinimas taip pat vertinamas kaip būdas išgydyti asmenines emocines žaizdas.
Šiodžin riori
Šiodžin riori, ką galima išversti kaip „nuosprendžius stiprinanti virtuvė“, yra vegetariškos kulinarijos tradicija, kurią nuo senų laikų puoselėja budistų vienuoliai. Joje slypi paprastumas ir harmonija. Šiodžin virėjas naudoja šviežius sezoninius ingredientus ir nepalieka atliekų. Inde vienaip ar kitaip sunaudojamos visos ingrediento dalys. Vienuoliams šiodžin riori paruošimo ir vartojimo procesas padeda ugdyti sąmoningumą. Paprasti šiodžin riori receptai ir aiškios procedūros leidžia šią kulinarinę tradiciją pritaikyti ir paprastų žmonių namų virtuvėje.
Ofuro
Daugelis japonų kasdien maudosi namuose arba viešose pirtyse. Ir tai nėra vien tik mirkimas vandenyje. Japonų maudymosi tradicija kruopščiai sukurta apsivalymui, atkūrimui ir kūnui bei protui atpalaiduoti. Pasinerkite į raminantį karštą vandenį ir tiesiog mėgaukitės pojūčiu. Vanduo, garai, šiluma ir aromatai atgaivina kūną bei protą.
Omakase
Nesinori nieko gaminti? Ne bėda! Yra viena puiki japonų tradicija valgyti lauke. Omakase, kas reiškia „aš pasikliauju tavimi“, yra gastronominė tradicija, kai maisto parinkimas visiškai priklauso nuo virėjo, o įstaigos svečiai valgo tai, kas jiems patiekiama. Tai dažnai praktikuojama suši baruose. Omakase patiekalai grindžiami pasitikėjimu, pagarba ir dėkingumu.
Būkite laimingesnis!