6 klaidos, kurias turėtumėte padaryti bent kartą gyvenime. Prieš pradėdamas kalbėti apie klaidas, norėčiau pasakyti: „Mes negalime tapti tobulais, bet galime siekti tobulumo“. Gyvenime reikia eiti ne keliu, kuriame nėra klaidų ir karčios patirties, o vieškeliu, kuriame kiekvienas žingsnis yra galimybė išmokti pamoką ir tapti geresniu. Sėkmė yra ne tai, ką pasiekėte, o tai, ką patyrėte, kad būtumėte ten, kur esate dabar. Štai 6 klaidos, kurias turėtumėte padaryti vieną kartą…
6 klaidos, kurias turėtumėte padaryti bent kartą gyvenime.
1. Pasitikėti „ne tuo“ žmogumi
Kai esame jauni, labai norime tikėti žmonėmis. Esame atviri ir draugiški, su viltimi ir optimizmu žvelgiame į ateitį. Ir tai apskritai yra gerai. Neskubėkite kabinti etikečių – jaunystėje neužtenka patirties tinkamai atsirinkti žmones. Pasitikėdami visais, vieną dieną neišvengiamai atsidursite situacijoje, kai jūsų pasitikėjimas nebus pateisintas. Nes nesąžiningų ir slidžių žmonių pasaulyje yra pakankamai. Tačiau tik taip išmoksite pasitikėti tais, kurie tikrai to nusipelnė.
2. Veltui išleisti pinigus
Kiekvienas savo gyvenime turėtų priimti bent vieną neteisingą sprendimą, susijusį su pinigais. Nuoširdžiai laikausi šios nuomonės. Pirma, tai padeda išmokti teisingai su jais elgtis, antra – tai moko blaiviai pažvelgti į gyvenimą. Galbūt kas nors apsigavo su paskola ar investavo pinigus į žlugusį verslą, o gal pirmą dieną viską išleido ten, kur reikėjo taupyti. Iš tokių klaidų žmonės geriausiai mokosi.
3. Pasirinkti netinkamą profesiją
Pono Kiplingo teigimu, mangustų šeimos šūkis yra „Eik ir sužinok“. Žinoma, paskutinis dalykas, kurį norisi padaryti, tai yra suklysti pasirinkus profesiją, nes prieš ją įsigydami mes išleidžiame daug pinigų ir laiko mokslams. Tačiau istorijos, kai kas nors pradėjo savo verslą, sukūrė ką nors ar įgijo „profesija N“, o paskui suprato, kad padarė klaidą, nėra retos. Kokia nauda? Pirma, norint atrasti naujas pasaulio žemes, reikia turėti drąsos pamiršti senuosius krantus. Silpni žmonės to nesugeba. Ir tada… na, kaip jūs sužinosite, kad visą gyvenimą svajojote būti medžio drožėju arba dirbti su gėlėmis, jei ir toliau 8 valandas sėdėsite biure?
4. Priimti savanaudišką sprendimą
Beveik visi jaunuoliai yra savanaudiški. Tai vienas didžiausių tūkstantmečio vaikų trūkumų. Visur sakoma: „Būk Nr. 1“ arba „Tu to nusipelnei“. Ir mes tikime. Tačiau atsikratyti egoizmo, išmokti mylėti kitus, patirti ir užjausti galima tik remiantis savo patirtimi. Be to, anot klasikų, pats karčiausias pasirodo yra geriausias vaistas: vietoj šeimos rinktis karjerą, atsisakyti draugystės, išduoti tą, kuris tavimi tikėjo. Skamba baisiai, bet dažniausiai tokius savanaudiškus sprendimus priimantys žmonės to net nesuvokia. Situacijos suvokimas ir įžvalga ateina vėliau, tada kažkas sieloje tarsi spragteli ir pasikeičia.
5. Pasirinkti lengviausią kelią
Kryžkelėje labai sunku pasirinkti tą kelią, kuriuo einant „būsite nužudytas“. Paprastai einama ten, kur žada turtus, o rečiau ten, kur galima likti gyvam, tik prarasti žirgą. Bet kai vieną kartą nusvyli sparnus, pradedi suprasti, kad nemokamas sūris yra tik pelėkautuose ir sunkus kelias dažnai yra geriausias, nes visi eina numintu keliu, o nugalėtojai – sunkiausiu. Lengva sėkmė, lengvi pinigai, lengvai pasiekiama meilė ir šlovė – tai nuodai gražiose pakuotėse. Mes vertiname tai, ką sunkiausiai gauname.
6. Dirbti tol, kol netenki sąmonės
Savo darbe dažnai susitinku su pradedančiais dizaineriais, rašytojais ir verslininkais. Visi jie atrodo, kaip sakoma, „su ugnele“, bet ant liežuvio yra tik viena: reikia sunkiai ir daug dirbti. Ir jie dirba: naktimis ir vakarais, kiekvieną laisvą minutę, net kai tik pabunda. Tik kad galiausiai pasisektų. Tai klaida. Ir visos šios frazės, pavyzdžiui, „Aš miegosiu, kai numirsiu“, „Kiekvienos pastangos yra svarbios“, „Galite arba dirbti siekdami sėkmės, arba pailsėti. Bet ne tuo pačiu metu“. Visa tai – į žiurkių lenktynes panaši fikcija, kurią didžiausi finansų magnatai pasėjo kitų žmonių smegenyse. Jei pasirinksite šį kelią, pasimokykite iš savo klaidų. Anksčiau ar vėliau suprasite, kad svarbu ne tai, kaip sunkiai dirbate, o kaip greitai atsigaunate po pralaimėjimo.
Juk galų gale nesvarbu, kiek klaidų gyvenime padarėte. Tik svarbu iš jų pasimokyti ir nekartoti.