Įberdami šių miltelių į dirvą, suteiksite jai reikiamą kalcio dozę. Dirvožemyje, kur nuolat auginamos daržovės ir vaisiai, kalcis lengvai išplaunamas iš dirvos. Vaisiai ir daržovės sunaudoja kalcį iš dirvožemio, todėl jį reikia reguliariai papildyti.
Kalcis taip pat prarandamas iš dirvožemio dėl erozijos ir išplovimo į apatinius žemės sluoksnius, todėl šiandien, pasinaudoję vieno YouTube kanalo patarimais, papasakosime, kaip dirvą papildyti kalcio atsargomis.
Kalcio trūkumas gali neigiamai atsiliepti augalams, nes augalai negalės gerai atsispirti įvairioms ligoms.
Pavyzdžiui, pomidoruose kalcio trūkumas pasireiškia vaisiaus apačioje, kuri tuomet pajuoduoja. Todėl svarbu nuolat grąžinti šį mineralą į dirvą, kad ji būtų derlinga.
Šis procesas vadinamas kalcifikacija. Taip pat prieš sodinant paprikas ir pomidorus svarbu, kad dirvoje būtų kuo daugiau kalcio.
Paprastos kalkės yra naudingos, bet ne kiekvienam dirvožemiui. Ar jūsų dirvožemiui to reikia, priklauso nuo jo pH vertės. Jei dirvožemis yra šarminis, į jį negalima dėti kalkių. Tačiau jei dirvožemis yra rūgštus, kalkės yra puiki alternatyva.
Kaip sužinoti, ar dirvožemis rūgštus ar šarminis?
Tiksliausiai pH reikšmę galite nustatyti paėmę mėginį iš dirvožemio ir pateikę jį laboratorinei analizei. Taip išvengsite klaidų, nes kalkių pridėjimas taip pat gali pakenkti augalams.
Laboratorinė dirvožemio analizė yra labai naudinga, nes gausite tikslią informaciją apie tai, kokias maistines medžiagas reikia dėti į dirvą. Daugumai augalų puikiai tinka neutralus dirvožemio pH 5,5.
Jei dirvožemis per rūgštus arba per šarminis, augalai negali pasisavinti maistinių medžiagų. Sodininkams turėtų būti žinomos dvi kalkių rūšys – žemės ūkio kalkės ir dolomitas. Abiejose rūšyse yra kalcio, dolomito ir magnio.
Daugeliui sodininkų ruduo yra idealus metas į dirvą įberti kalkių, nors jų galima pilti ir žiemą, jei oras gana geras. Be to, kad kalkės gali prisidėti prie dirvožemio derlingumo, jos taip pat naudingos dirvožemio dezinfekcijai.
Kalkės naikina dirvoje esančius kenkėjus, kurie gali išgyventi žemą žiemos temperatūrą. Todėl kas 3-4 sezonus šiltnamyje taip pat rekomenduojama dezinfekuoti dirvą kalkėmis. Tam naudojamos negesintos kalkės, kurios reaguodamos su vandeniu išskiria didesnį šilumos kiekį.
Tai sunaikins dirvožemyje esančias vabzdžių, grybų, bakterijų ir virusų formas. Priklausomai nuo pH reikšmės, dezinfekcijai dedama 15-30 g negesintų kalkių į hektarą. Bet vėlgi tai priklauso nuo dirvožemio pH reikšmės, kalkių negalima dėti į šarminius ir silpnai šarminius dirvožemius.
Specialistai teigia, kad kalkes ypač mėgsta kriaušės ir obuoliai, todėl jas reikėtų aprūpinti šia medžiaga anksti pavasarį. Trūkumas pasireiškia bloga vaisių kokybe arba dėmėmis ant vaisių.
Todėl dedame kalkių, tikėdamiesi, kad tai padidins dirvožemio derlingumą ir dezinfekuos dirvą. Kalkių naudojimas vaisininkystėje – jokia naujiena.
Kasmet rudenį ar pavasarį medžių žievę dažome gesintų kalkių tirpalu, į kurį įberiama šiek tiek druskos ir sieros. Kalkės ir druska ne tik dezinfekuoja ir apsaugo nuo ligų, bet ir neleidžia žievei skilinėti dėl žemos temperatūros.
Be to, balta šviesa leidžia saulės šviesai atsispindėti, o ne sugeria ją, o tai gali padėti kelioms dienoms atidėti žydėjimą.
Ir tai dar ne viskas. Tai taip pat naudojama augalų apsaugai purškiant juos kitomis medžiagomis.