Daugelis teigia, kad mūsų vaikystė, vykusi kiemuose ir daugiausia gatvėje, buvo laimingesnė ir turtingesnė, nei dabartinės jaunosios kartos. Viena vertus, taip yra, nes mes tikrai nesėdėjome prie kompiuterių ištisas dienas vien dėl to, kad nebuvo kompiuterių.
Jei gerai pagalvoji, tuomet dabartinė karta turi daugiau galimybių sulaukti pilnametystės su visomis galūnėmis, taip pat ir su visomis akimis, nes jie vis rečiau meto šiferį į ugnį, žaidžia su karbidu arba statybose.
Šiame straipsnyje mes nusprendėme pakalbėti apie labiausiai paplitusius ankstesnių laikų žiemos atributus. Ką darėme, kai lauke snigo ir užklupdavo šaltis?
Aikštelės, vasarą buvusios futbolo aikštėmis, virsdavo ledo ritulio aikštelėmis.
Ir jei atsinešdavome kelis kibirus vandens į artimiausią kalvą, galėjome padaryti puikią čiuožyklą.
Vaikai nuo pat mažens mėgo rogutes. Net jei jos nebuvo tokios greitos ir ekstremalios kaip profesionalaus sporto.
O juk vis tiek jas pamesdavome..
Mini slidės buvo labai patogios. Nesvarbu, ar jos pačių pasigamintos, ar pirktinės.
Kad nenušaltų ausys, nešiodavome tokias juokingas kepures.
Sniegas nebuvo priežastis nebūti lauke, nes taip pat reikėdavo ką nors padėti.
Už tai jis galėdavo gauti du kartus: iš vairuotojo, o paskui iš tėvų.
Na, o kur dar drabužių kvapas, kai jie džiūdavo šaltyje?
Aišku, mes visi ilgėsimės tų laikų ir su šiluma prisiminsime, kaip iki vėlyvo vakaro mūsų nebuvo galima išvaryti iš gatvės į namus. Vis dėlto, daugumai vaikystė bus šilčiausias ir įsimintiniausias laikotarpis gyvenime. Bent jau taip turėtų būti…
