Majuli sala yra didžiausia iš viso Brahmaputros upės salyno. Majuli mažėja kiekvienais metais, nes dėl nuolatinių potvynių vyksta dirvožemio erozija ir vanduo užtvindo naujas teritorijas. Pastaruoju metu sala išgarsėjo dėl vieno vyro, kuris kiekvieną dieną 40 metų saloje pasodindavo po vieną medį. Nusprendėme pateikti jums keletą faktų apie šią įdomią salą.

Iki šiol jos plotas sumažėjo tris kartus – nuo 1100 kv. km iki 352 kv. km.

Po 1979 m. potvynio vienas vietinių gyventojų Jadavas Payengas nusprendė pasirūpinti salos išgelbėjimu.

16 metų vaikinas ant kranto rado negyvus roplius, kurie mirė dėl augalų trūkumo. Tuomet jam ir kilo idėja pradėti saloje sodinti medžius.

Kiekvieną dieną sunkiai dirbdamas, jis pasodino 560 ha miško (garsusis Niujorko centrinis parkas – 341 ha dydžio).

Apsodintas miškas buvo pavadintas jo kūrėjo garbei.

Pats Jadavas yra paprastas ir kuklus vyras. Jis gyvena su žmona ir trim vaikais.

Šeima užsidirba pinigų pardavinėdama karvių ir buivolių pieną.

Indijos vyriausybė vyrui įteikė vieną aukščiausių apdovanojimų šalyje ir suteikė „Miško žmogaus“ titulą.

Miške gyvena elniai, Bengalijos tigrai, beždžionės, buivolai, šernai, beždžionės, daugybė rūšių paukščių, ropliai, varliagyviai ir vabzdžiai.

Iš kitos salos pusės čia pastebima ir dramblių banda.

Anot vyro, jo pašaukimas yra sodinti miškus. Kitas vyro tikslas yra apsodinti dar 500 ha žemės.

„Tai gali užtrukti dar 30 metų, bet aš į tai žvelgiu optimistiškai. Man liūdna, kai matau, kaip žmonės kerta medžius…“

Vyras įsitikinęs, kad žmonės privalo saugoti gamtą. Kitaip nebus jokios gyvybės…