Vestuvių su princu Filipu dieną Elžbieta II norėjo, kad ją lydėtų ypatinga viešnia, kuriai, deja, buvo uždrausta dalyvauti ceremonijoje. Nors nuotaka negalėjo apeiti draudimo, didžiąją dieną ji vis tiek galėjo praleisti jos draugijoje.
Mes jums papasakosime, kas buvo šis paslaptingas svečias.
1947 m. lapkričio 20 d. tūkstančiai karališkosios šeimos gerbėjų išėjo į Londono gatves stebėti mylimos princesės Elžbietos gyvenimo etapo, o BBC radijas transliavo vestuvių ceremoniją 200 milijonų žmonių visame pasaulyje. Vis dėlto, mažai kas žinojo, kad karietoje, kai ji ir jos vyras išvyko į medaus mėnesį, buvo jos mylimas šuo Susan.
Būsimos karalienės pūkuotas augintinis, kuris buvo vadinamas jos „geriausia drauge“, vestuvių dieną tikrai suvaidino ypatingą vaidmenį. Caroline Perry apie tai papasakojo savo knygoje „The Corgi and the Queen“.
Kai karališkoji pora važiavo karieta, Susan vėsiu lapkričio oru šildė karšto vandens buteliuką ir antklodę. „Buvo taip miela, kad Elžbieta norėjo, jog geriausia draugė būtų šalia jos svarbiausią dieną. Tai matyti princesės veide – ji tiesiog spindėjo“, – „People“ pasakoja Perry.
Valų korgis pembrukas jaunavedžius lydėjo iki pat kelionės pabaigos. Vos tik Elžbieta ir Filipas atvyko į Vaterlo stotį, jie įlipo į traukinį, keliaujantį į Hampšyrą, kartu pasiimdami Susan. Trijulė keliavo į Broadlands Estate, princo Filipo dėdės lordo Louiso Mountbatteno namus, kur mėgavosi pasivaikščiojimais užmiestyje. Elžbieta ir Filipas antrąją medaus mėnesio dalį praleido Birkhale Balmoralo dvare.
Susan buvo daugiau nei tik ištikima draugė Jos Didenybės vestuvėse. Po to, kai Elžbieta gavo naminį gyvūnėlį dovanų savo 18-ojo gimtadienio proga, šuo padėjo jai prisitaikyti prie didžiulių gyvenimo pokyčių – nuo Antrojo pasaulinio karo iki naujojo karalienės vaidmens, sulaukus 25 metų amžiaus.
Jos Didenybės meilė šiai veislei prasidėjo nuo Susan. Monarchui priklausė ilga korgių ir dorgių linija (takso ir valų korgio pembruko mišrūnas), kuri apėmė 14 kartų, kurios visos kilusios iš Susan. „Daugelis žmonių stebisi, kodėl ji pasirinko korgių veislę. Žmonės, turintys korgius, pasakys, kad jie yra tikrai nuostabūs šunys, nors ir sudėtingi. Jie yra labai energingi, todėl kai kurie jos korgiai buvo patekę į bėdą, įskaitant pačią Susan. Jie netinka pradedantiesiems“, – sakė Perry.
Caroline Perry mano, kad korgis padėjo Elžbietai šiek tiek kontroliuoti savo gyvenimą ir emocijas. „Tai, kad ji juos labai mylėjo, manau, byloja apie tai, kad ji negalėjo išreikšti savo emocijų ir jausmų. Ji tikrai naudojo savo šunis kaip savo išraišką. Ji negalėjo pasirinkti savo gyvenimo, bet galėjo pasirinkti savo kompanionus. Tai, kad korgiai buvo tokie energingi, gyvybingi ir išdykę, tam tikru mastu išreiškė tai, ką ji jautė viduje, bet negalėjo išreikšti. Ji buvo tokia puiki ir niekada neklydo, ar ne? Šiems neklaužadoms šunims buvo leista daryti viską, ką ji galėtų daryti pati“, – pridūrė Caroline.
Elžbieta II nusprendė nutraukti korgių veisimą 2015 metais, nes nenorėjo, kad jos mirties atveju jie liktų vieni be mylimo šeimininko. Vis dėlto, 2021-ųjų kovą Jos Didenybė dovanų gavo du šuniukus, tačiau vienam iš jų nugaišus, princas Andrew padovanojo jai naują augintinį.
2022 m. rugsėjo 19 d. vykusiose karalienės laidotuvėse taip pat dalyvavo du jos šunys – korgis Muikas ir Sandy – tai, Perry manymu, įvyko Jos Didenybės prašymu. „Elžbieta prieš mirtį kontroliavo beveik visus savo laidotuvių aspektus, todėl ji pati tikriausiai norėjo, kad ten dalyvautų ir šunys“, – pažymi Perry.