Turbūt daugelis esate girdėję sąvoką „panikos priepuolis“. Galbūt net esate patyrę ką nors panašaus. O galbūt su panikos priepuoliais kovoti tenka jūsų draugams ar artimiesiems. Sužinokite išsamiau, kad tas panikos priepuolis ir kaip su juo tvarkytis.
Kas yra panikos priepuolis?
Panikos priepuolis yra staigus labai intensyvaus nerimo ar baimės jausmas. Kartais panikos priepuolį gali išprovokuoti stresas ar nerimas, tačiau būna, kad panikos priepuolis įvyksta ir be jų (gal ištikti net visiškai be priežasties sveiko miego metu). Dažnai panikos priepuolis gali užklupti po tam tikro laiko, kai išgyvenate stiprią stresinę situaciją.
Panikos priepuoliai yra įprastas dalykas milijonams žmonių visame pasaulyje. Ir nors jie kelia daug problemų, jie nėra pavojingi gyvybei ir gali būti sėkmingai kontroliuojami.
Kaip gydyti panikos priepuolį?
Ilgą laiką panikos priepuoliai medicinos klasifikacijose nebuvo išskirti kaip atskira diagnozė. Panikos priepuoliai buvo laikomi įprasto nerimo sutrikimo dalimi ir priskiriami neurozių grupei. Nuo šiol panikos sutrikimas laikomas kaip atskira klinikinė kategorija.
Dažni panikos priepuolio simptomai
smarkus širdies plakimas
galvos svaigimas
silpnumo jausmas
pykinimas
išmuša prakaitas
drebulys
pasidaro sunku kvėpuoti
diskomfortas krūtinėje
jausmas it būtum kitoje realybėje
dilgčiojimas ar tirpimas
pasidaro labai šalta arba labai karšta
atsiranda mirties baimė
Faktai apie panikos priepuolius
Panikos priepuoliai yra per didelis amygdalos (smegenų baimės centro) reagavimas į ką nors.
Moterys panikos priepuolius patiria dažniau nei vyrai.
Panikos priepuolį galite sustabdyti atpažinę simptomus ir įspėjamuosius ženklus.
Ramus kvėpavimas ir sąmoningumo strategijos padės kovoti su staigiu nerimu.
Panikos priepuoliai atrodo baisūs, tačiau jie nekelia pavojaus gyvybei. Būtina suprasti, kad panikos simptomai nėra susiję su sunkia liga. Nepaisant siaubo ir artėjančios pražūties jausmo, priepuolis nesukels mirties ir fizinio pavojaus sveikatai.
Remiantis stebėjimais dažniausiai priepuolio pikas pasireiškia po 10 minučių, nors simptomai gali išlikti dar ilgiau (bet paprastai ne ilgiau kaip 20 minučių).
Ne visada aiškus panikos priepuolių modelis. Kai kurie žmonės gali patirti kelis išpuolius per dieną, o po to mėnesius jų nejausti. Kiti gali patirti juos kas savaitę. Visi skirtingai.
Panikos priepuolio priežastys
Šios būklės kruopštūs tyrimai parodė, kad priežastys gali būti genetiniai, biologiniai, psichologiniai ir aplinkos veiksniai. Panikos priepuolio metu amygdala reaguoja į stiprų stresą, nepažįstamą situaciją arba stresą keliantį gyvenimo įvykį.
Panikos priepuolius gali išprovokuoti biochemija ir smegenų bioelektrinio aktyvumo savybė, kai jos yra pernelyg jautrios baimės stimului arba pernelyg aktyvus smegenų baimės centras. Panikos priepuolį taip pat gali sukelti bauginantis įvykis, pvz., viešas kalbėjimas ar skrydis lėktuvu.
Panikos priepuolis ištinka, kai kūnas patiria staigų adrenalino antplūdį, neproporcingą bet kokiam suvokiamam pavojui ar grėsmei.
Kaip suvaldyti panikos priepuolį?
Sąmoningumas.
Aiškiai supraskite, kas su jumis vyksta, kas sukėlė tokią būklę, kas jau nutiko, kaip su toliau elgtis ir pan., T. y. ramiai, atsargiai reaguokite į situacijos aliarmą, suprasdami, kad tai laikina ir ne taip baisu.
Ramus kvėpavimas.
Kvėpavimo kontrolė yra svarbus žingsnis suvaldant panikos priepuolį. Įkvėpitns ir iškvepiant, būtina sukurti lėtą oro srautą. Tai apsaugo nuo hiperventiliacijos ir anglies dioksido kaupimosi kraujyje.
Įkvėpkite lėtai, reguliariai per nosį, tada iškvėpkite per šiek tiek suspaustas lūpas. Įkvėpkite 5 sekundes, palaikykite 1 sekundę ir lėtai iškvėpkite iki 4. 2 sekundžių pauzė ir vėl pakartokite. Pakartokite tai keletą ciklų arba tol, kol pajausite, kaip kūnas pradeda nusiraminti. Nusiraminti padeda ir kvėpimas su maišeliu.
Mankšta ir mityba.
Panikos priepuolio metu ir ne tik svarbu mankštintis, kad palaikytumėte gerą sveikatą. Pvz., dažniau būti gryname ore ir vaikščioti. Subalansuota mityba gali padėti palaikyti normalų cukraus kiekį kraujyje. Netinkamas cukraus kiekis kraujyje gali prisidėti prie panikos priepuolių. Nebūkite ilgai nevalgę, laikykitės miego ir poilsio režimo.
Atsiribojimas.
Tai padaryti padėti gali mėgstamiausia muzika, filmas, galvosūkiai, pokalbiai su draugais, telefono skambutis draugui, bet kas, kas atitrauktų dėmesį nuo panikos.
Savihipnozė.
Kartokite drąsinančius žodžius, pvz., „Aš saugus“, „Aš galiu susitvarkyti“ arba „Tuoj praeis“.
Vaistai.
Gydymą vaistais paskiria gydytojas (neurologas, psichoterapeutas ar psichiatras). Tačiau vaistai neturėtų būti naudojami kaip pradinis panikos priepuolių gydymo variantas.
Psichoterapija.
Jos metu ieškoma pagrindinės priežasties, kuri sukėlė panikos priepuolius. Neretai tai būna įvykis prisiminimuose, kurio be specialisto pagalbos neišeitų suvokti.
Panikos priepuoliai nėra nuosprendis. Tai yra nerimo sutrikimų rūšis, kuri gali būti gydoma. Dirbkite su savimi, savo baimėmis ir kreipkitės pagalbos. Jūs nesate vieni.