Sudarydami savo darbų ir šventinių patiekalų sąrašą, dauguma žmonių vėl pagalvos, kas yra geriau aplinkai: pirkti dirbtinę eglę ar pasirinkti tikrą. Tai geras klausimas. Gyvename ekstremalioje klimato situacijoje ir vis labiau suvokiame savo poveikį aplinkai.
Kas geriau: dirbtinis ar tikras medis?
Daugelis iš mūsų dažnai galvojame apie klimato pokyčius, kai ištisus metus apsipirkinėjame. Tikslinga apsvarstyti, ar verta palikti medžius žemėje tolesniam augimui, ir prisidėti prie kovos su klimato kaita.
Vidutinio dydžio natūralaus medžio (2–2,5 metro aukščio, 10–15 metų) anglies absorbavimas sudaro apie 3,5 kilogramo anglies dvideginio ekvivalento (CO2e) – maždaug tiek pat, kiek keliaujant 14 kilometrų automobiliu išskiria transporto priemonė.
Šie skaičiai žymiai padidėja, jei medis išmetamas į sąvartyną. Skildamas susidaro metanas – stipresnės šiltnamio efektą sukeliančios dujos nei anglies dioksidas ir jo poveikis yra daug didesnis – apie 16 kilogramų CO2e. Jei medis kompostuojamas ar perdirbamas, tai yra įprasta praktika daugelyje didžiųjų miestų – poveikis aplinkai išlieka nedidelis. Palyginimui: dviejų metrų dirbtinio eglės medžio anglies dvideginio kiekis yra apie 40 kg CO2e – ir tai tik medžiagoms gaminti skirtas kiekis.
Dirbtinės eglės gaminiuose naudojami įvairūs plastikai. Kai kuriuos iš jų, pavyzdžiui, PVC, labai sunku perdirbti, todėl jų reikėtų vengti. Gyvai atrodančios plastikinės eglutės turi didesnę kainą. Didžioji dalis dirbtinių eglių gaminamos Kinijoje, Taivane ir Pietų Korėjoje. Šių augalų siuntimas iš atokių šalių padidina CO2e kiekį.
Dirbtinę eglę reikia pakartotinai naudoti 10–12 metų, kad ji atitiktų natūralios eglės tvarumą, kuri pasibaigus naudojimo laikotarpiui yra kompostuojama. Net tada perdirbti dirbtinių eglių medžiagas yra labai sunku ir tai nėra įprasta praktika. Kai kurias senas dirbtines egles galima perdirbti, tačiau dauguma dirbtinių produktų tiesiog patenka į sąvartynus.
Eglutės yra laukinių gyvūnų buveinė, apsaugo dirvožemį, sumažina potvynius ir sausras, filtruoja orą ir augdamos sugaudo anglies dvideginį.
Klimato kaita nereiškia eglučių eros pabaigos. Tyrimai rodo, kad žemesnėse aukštumose augantys medžiai dažniau kentės nuo kenkėjų ir dėl klimato kaitos. Tyrėjai taip pat nustatė, kad medžių pjovimas aukštesnėse aukštumose gali turėti įtakos ilgesniam vegetacijos laikotarpiui.
Išnagrinėjus ekstremalių temperatūrų ir kritulių poveikį lajos formavimui, tiekėjai gali padėti išlaikyti ar pagerinti eglučių augimą, reaguojant į kintančias aplinkos sąlygas. Šie medžiai gali būti sodinami kartu su įvairiomis rūšimis, kad stabilizuotų klimato pokyčių padarinius. Tačiau akivaizdu, kad medžius veikia klimato kaita ir ne visi tiekėjai galės naudoti moderniausius auginimo metodus, o kai kurie tiesiog nepasirinks tinkamos medžių rūšies.
