Būna dienų, kai visai nesinori nieko daryti, ir tai yra gerai. Jei daug dirbi, kartais tingėti net naudinga. Tačiau ką daryti, kai žmogus tingi ilgą laiką? Kova su tinginiu yra sunkus darbas. Ir prieš pradėdami tai daryti, turite suprasti, kur yra šios būsenos ištakos. Šiame straipsnyje bandysime viską išsiaiškinti.
Kovok su atidėliojimu
Atidėliojimas nėra charakterio trūkumas ir neturėtų priversti žmogaus jausti gėdą ar kaltę. Dažnai žmonės pradeda atidėlioti dėl savo žmogiškųjų poreikių.
Monotoniškas darbas ir nuolatiniai terminai vargina. Jaučiamės fiziškai ir protiškai išsekę, kiekvienas iš mūsų turime pailsėti. Tačiau pasiduoti tinginiauti verta tik šiek tiek, o kai kažkas nėra atliekama laiku ir mes tai žinome, pradedame graužti save iš vidaus.
Tikriausiai suprantate, ką turime omenyje, jei bent kartą susimąstėte: „Kodėl aš toks tingus ir netvarkingas? Kodėl manęs niekas nemotyvuoja?“ Tokiais momentais esame linkę priekaištauti ir save nuvertinti.
Tačiau nereikia gėdytis savo tingumo. Norint tai suprasti, būtina suprasti, kaip veikia dinaminė motyvacija. Ar galite būti 100% motyvuotas visada ir visur, nepaisant jūsų fizinės ir psichinės būsenos? Mes nesame robotai, atminkite tai.
Kodėl žmonės tingi
Apskritai yra įvairių teorijų, kodėl žmonės linkę atidėlioti ir svarbius dalykus nukelti vėlesniam laikui. Pavyzdžiui, dažnai taip nutinka dėl nesugebėjimo susidoroti su savo emocijomis. Ne kiekvienam pavyksta jas išgyventi, ypač kai tai susiję su neigiamais jausmais.
Kiti tyrinėtojai mano, kad blogio šaknys slypi netinkamame laiko valdyme ir perfekcionizme. Taip pat yra nuomonė, kad norėdami įsitvirtinti kurioje nors srityje, žmonės dažnai aukoja kitus poreikius. Todėl tokia svarbi ne kova su atidėliojimu, o suvokimas, kodėl jis atsirado.
Kita įdomi mintis susijusi su mūsų savigarba ir kitų žmonių kritika. Kai žmogus tingi ir atideda viską rytojui, jis įpratęs savo veiksmų efektyvumą tapatinti su savo sugebėjimais. Ir tai sumenkina tą pačią savigarbą.
Kai atidėliojame užduoties atlikimą, kartais jaučiame, kad tai yra mūsų galimybių lubos. Čia yra mūsų vertė. Neveikimas niekada nesukels blogo rezultato. Tai reiškia, kad žmogui nereikia jaudintis, jog jis su kažkuo nesusitvarkė, nepateisino lūkesčių.
Noras pasiekti tikslą ir nesėkmės baimė yra tikri bendražygiai. O kai antrasis vyrauja prieš pirmąjį, atsitraukiame, ieškome pasiteisinimų ko nors nedaryti. Tačiau netrukus atsiranda kita baimė: „Kas nutiks, jei aš to visai nedarysiu?“ Tada jūs turite kovoti su atidėliojimu ir atlikti užduotį savo valios pastangomis.
Redakcijos patarimas: kova su atidėliojimu
1. Išmokite atpažinti savo atidėliojimą. Pavyzdžiui, reikia parašyti darbo ataskaitą. Atsisėdate prie kompiuterio, bet užuot darę reikalus, imate trinti nereikalingus failus iš darbalaukio arba valyti paštą. Tokie smulkūs ir šiuo metu nereikalingi veiksmai yra savotiški signalai. Visiems jie gali būti skirtingi. Kažkas eina į socialinius tinklus, kažkas pradeda valyti namus.
2. Raskite motyvacijos pusiausvyrą. Visada yra aiškių priežasčių, kodėl mes norime ir nenorime kažko daryti. O mes dažniausiai nenorime, nes kažko bijome. Kai baimė nugali norą, žmogus pradeda atidėlioti. Tokiomis akimirkomis labai svarbu prisiminti, ką dirbi ir ko sieki. Ir tada pabandykite suskaidyti užduotį į mažas dalis.
3. Mesk iššūkį savo įsitikinimams. Jūs esate žmogus, kurio vertės neapsprendžia jūsų gebėjimai ar galimybės. Nesulyginkite savo svarbos su atliekamu darbu ir jo rezultatais. Visi kartais klysta, ir tai gerai. Kuo labiau bijote suklysti, tuo stipriau pradėsite atidėlioti.
Net pats įkyriausias tinginys tokiu tapo dėl tam tikrų priežasčių. Jo suvokimas ir mąstymas anksčiau ar vėliau prives žmogų prie pokyčių. Suprasti savo veiksmų motyvaciją yra labai įdomu. Tai padeda giliau suprasti save ir netgi atrasti naujus savo charakterio ir asmenybės aspektus.
Tikimės, kad šis straipsnis buvo jums naudingas. Bus puiku, jei pasidalinsite juo su draugais ir pažįstamais!