Vis dažniau galite sutikti šokančius pagyvenusius žmones. Vieni eina į choreografinius būrelius savo malonumui, kiti – palaikydami fizinę formą, treti susiranda draugų tokiuose renginiuose. Tačiau čia yra nuostabus faktas: šokis padeda žmonėms išlaikyti aiškesnį protą, šokio pagalba jie net lengviau reabilituojasi po insulto. Tuo domėjosi ne vieno universiteto mokslininkai, kurie nusprendė ištirti šokio ir jaunystės santykius.
Šiandien pasakysime, kodėl taip svarbu šokti bent kartais po 40 metų, o dar geriau – visą gyvenimą.
ŠOKIO NAUDA
Jau seniai įrodyta, kad jaunystės trukmę lemia mūsų smegenys. Galų gale galite atrodyti tiesiog pribloškiamai, bet kokia prasmė, jei prasideda senatvinė demencija, kuri sukelia daug problemų. Viena iš teorijų sako, kad šokis yra ne tik fizinis aktyvumas, bet ir psichoterapija bei gera silpnaprotystės ir vadinamųjų senatvės ligų prevencija.
Kol mes šokame, mūsų galvoje vyksta rimtas darbas. Neaktyvios smegenų dalys pabunda. Dešinysis ir kairysis pusrutuliai pradeda veikti sinchroniškai. Mes suvokiame pasaulį šviesesnį ir didesnį, nes smegenys vienu metu seka ritmą, muziką ir valdo kūno judesius.
Universiteto mokslininkų grupė nusprendė ištirti vyresnių nei 60 metų žmonių, einančių šokti į vietinę studiją, sveikatos rodiklius. Rezultatai parodė, kad jie iš tiesų yra daug sveikesni. Jie greitai priima sprendimus, lengvai randa loginius ryšius, puikiai analizuoja ir puikiai įsimena informaciją, ir apskritai jų kūnas yra daug stipresnis ir jaunesnis, nei jų bendraamžių.
Vidaus organai gauna daugiau deguonies. Negana to, šokio metu kūnas gamina endorfinus, dar vadinamus laimės hormonais. Asmuo akimirksniu įgauna jėgos užtaisą, kuris nepaliks jo visą dieną. Tai yra mokslininkų išvada.
ŠOKIO NAUDA
1. Šokiai treniruoja beveik visus kūno raumenis ir teigiamai veikia sąnarių audinį.
2. Šokių pratimai treniruoja kvėpavimo sistemą.
3. Kūno judėjimas priverčia kraują greičiau tekėti per kraujagysles, todėl jos įgauna papildomą elastingumą, dingsta sąstingis. Tai tampa veiksminga širdies ir kraujagyslių ligų, insulto prevencija.
4. Reguliariai atliekant šokius sudėtingais judesiais, pagerėja smegenų veikla ir atmintis, sumažėja Alzheimerio ligos rizika.
5. Šokis padeda išreikšti emocijas ir išlaisvinti neigiamą energiją.
6. Reguliarūs šokiai gali padėti deginti papildomas kalorijas, o tai gali padėti numesti svorio.
7. Daugybė šokio žingsnių turi teigiamą poveikį žmogaus nervų sistemai: jie pašalina nervinę įtampą ir galvos skausmus bei stabilizuoja kraujospūdį.
8. Profesionaliai šokantys žmonės neturi Parkinsono ligos.
Šokiai lėtina senėjimo procesą organizme, nes ne veltui sakoma: „Judėjimas yra gyvenimas.” Optimaliausias sveiko žmogaus mankštos grafikas yra 3 kartus per savaitę po 60–90 minučių. Tačiau nereikia lankytis specialiose studijose. Galite šokti namuose pagal mėgstamą muziką arba lankytis, pavyzdžiui, parkuose šokių renginiuose. Fiziologai ir gydytojai pensininkams ypač rekomenduoja atkreipti dėmesį į pramoginius šokius.