Evoliucija sąlygojo, kad visos mūsų patiriamos teigiamos emocijos yra susijusios su tam tikrų hormonų gamyba, būtent taip smegenys suvokia, kad patiriame kažką malonaus.
Ir nors gali atrodyti, kad laimės sudėlioti į terminus ar cheminius elementus negalime – iš tiesų viduje vyksta daugybė įvairiausių reakcijų, kurios priverčia jaustis žmones laimingais.
Dopaminas
Dopaminas yra vadinamas džiaugsmo hormonu, jis gaminamas tada, kai darome tai, kas mums patinka. Dėl šios priežasties dopaminas skatina mus judėti į priekį, net jei tai ir reikalauja daug pastangų. Šis hormonas tarsi pasako kūnui, kam reikia išleisti energiją, o kam geriau jos neeikvoti. Mūsų protėviai dopamino antplūdį gaudavo tada, kai rasdavo maisto ar pastogę, o tai suteikė jiems jėgų judėti į priekį, išgyventi ir tobulėti.
Taigi, būtų galima sakyti, kad dopaminas yra mūsų motyvacija judėti pirmyn. Pavyzdžiui, maratono bėgikas gauna dopamino antplūdį, kai pamato finišo liniją, futbolininkas, kai jis ar jo komanda įmuša įvartį.
Tokiais atvejais smegenys tarsi rėkia „Aš tai padariau!“, o kūnas patiria vidinio komforto būseną ir daro viską, kad šis jausmas pasikartotų.
Tiesa, dopamino poveikis gana greitai išblėsta. Jei gausite kokį nors apdovanojimą, pirmąją minutę jūsų akyse sužibės žvaigždės, tačiau po kelių minučių grįšite į įprastą būseną. Taip yra todėl, kad dopamino tikslas nėra mus visuomet „laikyti ant laurų lapų“, atvirkščiai, dopamino tikslas yra priversti mus judėti pirmyn, jei norime vėl pajusti nepakartojamą laimės jausmą.
Kaip gaminti dopaminą?
Visada turėkite tikslus. Neturėdamos tikslų, smegenys ima kurti problemas ir ieškoti dopamino tuose šaltiniuose, kurie yra žalingi sveikatai, o, galbūt, net ir gyvybei. Taip gali išsivystyti priklausomybė žalingiems įpročiams, azartiniams lošimams, persivalgymui.
Taip pat nebijokite didelių ir sudėtingų tikslų, bet suskirstykite juos į daugybę mažų žingsnelių.
Didelius tikslus (karjeros, socialinius ar asmeninius) visuomet lydi didelis malonumų šaltinis juos įveikus. Rezultatai teigiamai paveiks jūsų gyvenimą ir prisidės prie „laimės hormonų“ gamybos. Tačiau svarbu nepamiršti, kad esmė slypi ne pačiame tiksle, bet jo siekime.
Švęskite mažas pergales. Net ir nedidelių tikslų pasiekimas skatina dopamino gamybą. Taip pat nebijokite kitiems parodyti, kad džiaugiatės dėl smulkmenų. Turėtume įprasti save apdovanoti minutėle džiaugsmo padarius kokį nors darbą ar įveikus kokią nors problemą.
Endorfinas
Endorfinas yra skausmą malšinantis hormonas, kuris sukelia lengvumo jausmą, paverčia žmogų užmaršiu. Ir nors kai kurie tokią būseną vadina euforija, šis hormonas skirtas užmaskuoti skausmą, kad susižaloję galėtume atsistoti ir bėgti, jei aplinkui tyko pavojus. Būtent dėl šio hormono zebrai, kuomet juos puola liūtas, sugeba išsivaduoti iš jo nasrų ir pabėgti.
Dar vienas gerai žinomas endorfinų sukeliamas efektas yra „bėgiko euforija“, tačiau jis yra nepasiekiamas kasdieniais veiksmais. Endorfinas išsiskiria tada, kai peržengiame įprastas fizines ribas ir patiriame diskomfortą. Tiesa, endorfinus išskiria ne tik skausmas, verkimas taip pat prie to prisideda.
Kaip ir dopaminas, endorfinas irgi labai greitai suyra, nes skausmą reikia pamiršti ne visam laikui, tik trumpam, kol „pabėgame“. Būtent dėl to daugelis sportininkų intensyviai treniruojasi, kartais net patirdami traumas, kad patirtų dar vieną endorfinų antplūdį. O kartais žmonės tampa taip priklausomi, kad specialiai susižaloja.
Dar viena tamsioji šio hormono pusė – kad endorfinų gamybą skatina ir tokie opioidai kaip heroinas, oksikodonas, morfinas, kodeinas. Šie narkotikai naikina „džiaugsmo hormonų“ sintezės mechanizmą. Jie maskuoja skausmą, bet sukelia priklausomybę ir poreikį didinti dozę, jei nori patirti tokią pačią euforiją kaip ir anksčiau. Ilgainiui tai sukelia ir psichikos degradaciją.
Kaip gaminti endorfinus?
Nepaisant to, kad šis hormonas dažniausiai reiškia pavojų ar traumą, endorfinų gamybą galima paskatinti ir natūraliais būdais. Pavyzdžiui, nebijokite verkti. Ši reakcija mažina stresą ir paskatina endorfinų išsiskyrimą, nors ir nedidelį.
Taip pat fizinis krūvis. Įveikti savo fizines ribas galite ir savęs nežalodami, tereikia pakeisti krūvių tipus ir intensyvumą. Be to, fizinis aktyvumas gerina nuotaiką net ir be endorfinų: smegenys prisipildo deguonimi ir išskiria dopaminą, serotoniną ir oksitociną.
Endorfinus gaminti padeda ir protarpinis badavimas. Tam įtakos turėjo evoliucija, kuri žmogaus kūną suformavo taip, kad nesant maisto, turėtume jėgų jo ieškoti toliau. Taigi, protarpinis badavimas ne tik padės pasigaminti endorfinų, bet bus naudingas ir sveikatai.
Oksitocinas
Oksitocinas yra pasitikėjimo, meilės ir komforto hormonas, kuris leidžia žmonėms ir šeimoms būti kartu. Jis vystosi tada, kai jaučiame, jog mus kažkas palaiko, kai esame saugūs ir pritampame prie savo draugų kompanijos.
Štai, pavyzdžiui, ropliai nejaučia užuojautos ar meilės kitiems ropliams, todėl visą savo gyvenimą dažniausiai praleidžia vieni ir saugo savo individualumą. Bet žmonės yra žinduoliai, kurie neturėdami ilgalaikio abipusio prisirišimo ima jaustis prastai ir dėl to kaltina save.
Tiesa, oksitocinas, kaip ir kiti hormonai, turi savo neigiamą pusę. Pirmiausia – tai padidėjusi agresija tiems, kurie „nepriklauso mūsų būriui“. Tai reiškia, kad žmonės, kurie turi didelį prisirišimą prie „savųjų“, dažnai yra nepagrįstai agresyvūs „svetimų“ atžvilgiu.
Dėl oksitocino žmonės taip pat yra linkę kabintis į visuomenę ir pasitikėti toksiškais ar net pavojingais žmonėmis. Taip nutinka dėl to, kad gyvenimas be jų dažnai gali atrodyti dar pavojingesnis. Dėl to moterys neretai laiko įsikibusios smurtaujančių vyrų, o mafijos ar kitų gaujų nariai nepalieka šių grupių dėl to, kad tiki, jog vienam pasaulyje bus dar pavojingiau.
Kaip gaminti oksitociną?
Įsigykite gyvūną. Žmonės jaučia prieraišumą ir gyvūnams, todėl šuo ar katė yra puikus būdas turėti labai gerą draugą ir kartu gaminti oksitocino hormoną.
Taip pat, jei jaučiatės vieniši, bet dėl tam tikrų priežasčių negalite susitikti su savo šeima ar draugais, galite išbandyti virtualų bendravimą. Tai patenkina žmonių socialinių ryšių poreikį.
Imkitės nedidelių veiksmų, kad sustiprintumėte savo santykius su kitu žmogumi. Pavyzdžiui, galbūt norite pabendrauti su kolega darbe, tačiau nežinote, kaip prie jo prieiti. Pirmiausia užmegzkite akių kontaktą, kitą dieną trumpai pakomentuokite orą, šypsokitės. Tokia smulkių veiksmų grandine galite labai lengvai užmegzti santykius su nepažįstamais žmonės. Ir net jei tai ir neperaugs į rimtą draugystę, tiek jūs, tiek kitas žmogus bus patenkintas, kad bent jau pabandėte.
Būkite patikimas žmogus. Oksitocinas veikia abipusiai: kai pasitiki pats ir kai pasitiki tavimi. Taigi, nepatingėkite užsitarnauti kitų žmonių pasitikėjimą, nes tai bus naudinga ne tik jiems, bet ir jums pačiam. Žinoma, tai nereiškia, kad po pirmo skambučio reikia mesti visus darbus ir griebtis to, ko paprašė kolega ar draugas. Tiesiog būkite savimi ir laikykitės savo įsipareigojimų ir pažadų.
Taip pat dažniau lieskite žmones, žinoma, lietimas turi būti tinkamas konkrečiai aplinkai ir santykiams. Lytėjimas taip pat skatina oksitocino gamybą ne tik jums, bet ir kitiems žmonėms. Be to, tuo pačiu taip sustiprinate ir savo santykius bei padidinate lojalumą.
Serotoninas
Serotoninas yra socialinio pasitenkinimo hormonas, kuris sukuria mumyse džiaugsmą, kai jaučiamės kitų pripažinti ir gerbiami. Kiekvienas žinduolis turi dominavimo ir paklusnumo signalus, kurie padeda suprasti, kada reikėtų imtis iniciatyvos, o kada geriau sekti paskui ar stebėti iš šalies.
Nors nenorime, kad kažkuri viena pusė dominuotų, vis tiek gana dažnai lyginame save su kitais ir siekiame užimti kuo aukštesnę padėtį visuomenėje. Serotoninas būtent prie to ir prisideda.
Tiesa, kiek malonumo gauname dėl pripažinimo ir susiję tik su tuo, kaip stipriai tą pripažinimą užsitarnavome. Lygiai taip pat svarbūs yra ir žmogaus lūkesčiai. Jei kas nors norės tapti visos Visatos valdovu – kadangi tai nėra labai tikėtinas lūkestis, tas žmogus sulauks labai mažai pripažinimo. Tuo tarpu, jei tikslas bus realus ir pasiekiamas – žmonės reaguos daug pozityviau.
Žinoma, kaip ir su visais kitais „laimės hormonais“, serotonino problema ta, kad jo niekada nebus pakankamai. Būtent dėl to žmogus gali pradėti siekti kitų pritarimo bet kokiais būdais. Kita problema, kad socialinis pripažinimas yra nenuspėjamas. Kiekvienas žmogus savo ir kitų pastangas suvokia skirtingai, o tai reiškia, kad socialinei padėčiai nuolat kyla grėsmė. Be to, kuo aukštesnis statusas, tuo sunkiau yra jį išlaikyti ir „atsikovoti“ nuo kitų pretendentų.
Kaip gaminti serotoniną?
Pirmiausia svarbu didžiuotis tuo, ką padarėme. Žinoma, kartais tai gali būti sunku, nes žmonės beveik visuomet laukia patvirtinimo iš išorės, o tik tada patys pradeda džiaugtis savo darbu. Tačiau atsiliepimai kartais gali nuvilti, be to, jais pasikliauti 100 proc. niekada nereikėtų. Būtent dėl to reikėtų išmokti didžiuotis savimi ir būtinai save pagirti.
Taip pat nereikėtų sutelkti dėmesio į savo trūkumus. Taip galite praleisti visuomenės dėmesį ir komplimentus jums, nes paprasčiausiai laikysite juos nepelnytais.
Kiekvieną akimirką mėgaukitės savo socialiniu statusu. Svarbu atminti, kad gyvenimas nuolat keičiasi, ir jei jums pavyksta išlaikyti tokią pačią poziciją arba kilti į viršų – turite kuo didžiuotis.
Taip pat mėgaukitės tuo, kad turite pasirinkimo laisvę, atkreipkite dėmesį į jūsų daromą poveikį aplinkiniams, šeimos nariams ar draugams. Nemėginkite pagerinti savo socialinės padėties ieškodami kituose trūkumų ar bandydami juos sumenkinti, tai tikrai sukels nemalonių pasekmių bendraujant su kitais žmonėmis.
Ir, svarbiausia, susitaikykite su tuo, kad negalite visko kontroliuoti. Jei norite gyventi laimingai, turite išmokti paleisti kai kurias situacijas ir susitaikyti su rezultatu.
