Nuo 50 metų veteranas Ma Sanxiao, netekęs abiejų kojų dėl ligos, pasodino 17 tūkstančių medžių. Jis viską padarė pats, be aplinkinių pagalbos ir įrodė, kad yra labai ryžtingas. Veteranas sodindamas medžius stengiasi atlyginti skolą už gydymą. Toks jo elgesys dabar daug ką pamoko, kokia gamta yra svarbi ir kaip ja reikia rūpintis.
Ma teigia, kad net amputuotos galūnės, kurios riboja jo galimybes, nesustabdys jo nuo medžio sodinimo.
Pagyvenęs vyras gyvena nedideliame Mayu kaime Jingo provincijoje šiauriniame Hebei mieste. Būdama 20 metų Ma norėjo tapti karinės žvalgybos pareigūnu, todėl išvyko tarnauti.
Po trijų metų, sunkios užduoties, metu jis užsikrėtė gyvybei pavojinga infekcija. Jo karinė karjera baigėsi ir jis grįžo į gimtąjį kraštą. Nuo 19 metų Ma dirbo mokytoju vietinėje mokykloje, vėliau tapo ūkininku. 1984 m. dešinėje kojoje atsinaujino sena infekcija, o po metų ją teko amputavo.
1986 m. uždegimas išplito į kairę koją, tačiau veterano šeima nenorėjo, kad jis prarastų antrąją koją, todėl buvo nuspręsta bandyti ją gydyti. Norėdami tai padaryti, jie paėmė 200 tūkstančių juanių paskolą, kad galėtų sumokėti už gydymą. Deja, bet gydymas nepadėjo, 2004 m. Ma taip pat buvo amputuota kairė koja.
2000 metais, norėdamas sumokėti savo gydymo skolas, Ma pradėjo sodinti medžius ant kalno, esančio į vakarus nuo kaimo. Vyras išeina iš namų 5 ryto, kai saulė dar nebūna pakilusi. Jis su savimi pasiima maisto ir visą dieną sodina medžius.
Ryte veteranas pradeda eiti link kalno. Atėjęs į vietą, kur jam reikia sodinti medžius, jis nusiima protezus, užsimauna pirštines ir pradeda darbą.
Net absoliučiai sveikam ir jaunam žmogui sodinti medžius yra sunkus darbas. O čia tai daro senyvas vyras. Ma papasakojo, kad dirbdamas sunkiai susižeidė. Kartą įkrito į gilų plyšį ir du kelmai jį prispaudė.
Veteranas sako, kad sodinti medžius pirmiausia buvo galimybė užsidirbti pinigų skoloms grąžinti ir šeimai pamaitinti. Tačiau 2008 m. jo istorija žurnalistų dėka tapo žinoma visoje Kinijoje. Sužinojusi apie Ma, Kinijos vyriausybė suteikė jam finansinę paramą, bet tai nesustabdė veterano ir jis toliau sodino medelius. Taip jis nusprendė padėkoti vyriausybei už jos pagalbą.
Ma pripažįsta, kad jam tai yra būdas jaustis artimam su gamta. Medžius jis laiko savo kareiviais, kurie apsaugo jį ir žemę. Visą likusį gyvenimą jis ketina juos sodinti.
