Artėjant Vėlinėms, žmonės masiškai eina į kapines, tvarko artimųjų kapavietes, puošia jas gėlėmis ir žvakėmis, siekdami pagerbti mirusiuosius. Kapinėse galioja griežtos taisyklės ir normos, kurių būtina laikytis: reikėtų elgtis pagarbiai, vengti triukšmo, nevartoti alkoholinių gėrimų, nedeginti laužų bei nedemonstruoti netinkamo elgesio.
Be to, žmonės dažnai ateina į kapines, norėdami pasikalbėti su velioniais, pasidalinti išgyvenimais ir jausmais. Šis ritualas tarsi padeda jausti ryšį su artimaisiais, kurie išėjo anapilin. Tačiau verta atkreipti dėmesį, kad bažnyčia nepritaria tokiems veiksmams.
Kodėl pavojinga kapinėse kalbėtis su mirusiuoju?
Reikalas tas, kad žmogus, gedintis savo giminaičio, yra labai pažeidžiamas. Kapinės yra vieta, kur palaidoti skirtingi žmonės, tačiau ten klaidžioja ir tamsiosios jėgos. Dėl to, kad daugelis žmonių yra priklausomi nuo kalbėjimo su išėjusiais, tai gali smarkiai paveikti jų psichinę sveikatą ir pritraukti piktąsias dvasias. Sielvarto kamuojamą žmogų lengva paveikti, o dar lengviau jį kažkuo įkvėpti. Be abejo, pokalbiai padeda paguosti, tačiau kai kuriuos tai per daug nugramzdina ir jie tiesiog praranda protą. Religiniu požiūriu jiems daro įtaką piktosios dvasios. Psichologiškai jų smegenys atsisako priimti mylimo žmogaus mirtį.
Kaip tinkamai susikalbėti su mirusiais?
Daugelyje tikėjimų manoma, kad geriau kalbėti su išėjusiais saugesnėse vietose, apsaugotose nuo tamsių jėgų. Bažnyčia laikoma tokia. Norėdami nuraminti sielą, galite uždegti žvakę. Per maldą taip pat galite kalbėtis su mirusiojo siela. Manoma, kad ji tikrai pasieks mirusįjį ir padės.
Psichologai įsitikinę, kad su mirusiuoju yra įmanoma susikalbėti, tačiau neturėtumėte per daug laiko leisti su juo. Kai žmogus nuolat praleidžia laiką kapinėse ir bendrauja su mirusiaisiais, jo artimieji turėtų sunerimti ir paaiškinti jam, kad nereikia dėl žmogaus liūdėti, nes jis yra geresniame pasaulyje. Jei giminaitis kartais pasirodo prie kapo ir mini savo artimąjį, tai nėra pavojinga.
