Mano močiutė pati kepa duoną. Ji sako, kad tokia duona buvo jos jaunystėje. Kartais sekmadienį ji kepdavo 2–3 kepalus, kad galėtų ją valgyti visą savaitę. Dabar net negaliu tuo patikėti, nes mano pirkta duona supelijo jau į antrą dieną.
Sklando legendos apie precedento neturintį sovietinės duonos skonį. Ragavusieji su nostalgija prisimena jaunystėje valgytą duoną. Deja, mūsų karta neturi kuo pasigirti. Taip, duonos yra pačios įvairiausios, tačiau jos kokybė labai nuvilianti. Kodėl šiuolaikinė duona taip greitai supelija ir kur dingo legendinis skonis, papasakosime netrukus.
Pradėkime nuo to, kad duona Sovietų Sąjungoje buvo ruošiama griežtai laikantis standartų. Pagal standartą jos paruošimas prasidėdavo nuo tešlos ir raugo paruošimo.
Sutikite, procesas reikalauja daug laiko. Štai kodėl duonai iškepti ir paruošti prireikdavo mažiausiai 8 valandų. Šiuolaikinėms įmonėms tai neįsivaizduojama: viskas trunka per ilgai ir yra nepelninga. Geriau aukoti kokybę dėl kiekio.
Taigi, šiuolaikinėse įmonėse natūralią tešlą pakeitė priedai ir skonio stiprikliai, o margariną – augalinis aliejus. O duona dabar kepama ne dujinėse orkaitėse, kaip anksčiau, o elektrinėse. Todėl skani plona pluta dingo.
Taip pat verta atkreipti dėmesį į žaliavų kokybę. Jei sovietmečiu duona buvo kepama tik iš aukščiausios rūšies miltų, šiandien dažnai naudojama net 4 klasė. Bet kažkada tokiais miltais buvo šeriami gyvūnai!
Kodėl duonos skonis toks blogas?
Svarbų vaidmenį duonos skonyje vaidina jos patiekimas. Pavyzdžiui, anksčiau kepiniai buvo pakuojami į popierių. Tačiau dabar dar šilta duona suvyniojama į polietileną, kur ji negali kvėpuoti. Taigi, duona ne tik praranda plutą, bet ir greitai pelija.
Pjaustyti duoną taip pat blogai dėl jos skonio. Riekelės greičiau oksiduojasi ir kietėja. Ir jei nuolat duoną laikote maišelyje, ji greitai supelys. Dėl šių priežasčių duonos galiojimo laikas yra tik 1 diena.
Visi žino, kad pakeliui namo ragaujama duona yra daug skanesnė. Ir šį skonį prisimena kiekvienas.