Tūkstančiai žmonių, grįžę į gyvenimą po patirtos klinikinės mirties, prisimena savo ėjimą tamsiu tuneliu ir daugybę juos lydinčių ryškių šviesos blyksnių. Remiantis tokiais pasakojimais, galima daryti išvadą, kad įvykus mirčiai, žmogaus smegenys vis tiek toliau veikia. Mokslininkai susidomėjo šiuo faktu ir bandė nustatyti laiką, per kurį po širdies sustojimo žmogui gali sugrįžti sąmonė.
Tikimybė grįžti į gyvenimą
Po širdies sustojimo būna kritinis laikotarpis, kada ligonį gaivinantiems gydytojams kiekviena sekundės dalis yra brangi. Nutrūkus širdies plakimui, sustoja kraujotakos procesas. Kraujas negali judėti smegenų dalimis. Dėl to audiniai negauna pakankamai deguonies, ir dėl to prasideda lėta jų mirtis. Net tuo atveju, kai gaivinimas baigėsi grįžimu į gyvenimą, niekas negali garantuoti, kad smegenys dirbs taip pat pilnai, kaip anksčiau.
Mirus smegenų žievei, sąmonė palieka mirštantįjį visam laikui. Žmogus negrįš į mūsų pasaulį net po sėkmingų reanimatologų veiksmų.
Kas įvyksta per 20 sekundžių?
Atlikdami keletą eksperimentų, mokslininkai iš JAV sugebėjo nustatyti, kad po širdies sustojimo žmogaus smegenys ir toliau atlieka savo funkcijas mažiausiai 20 sekundžių. Šis faktas rodo, kad per šį laikotarpį atliktas sėkmingas gaivinimas leis asmeniui grįžti į gyvenimą, nesukėlus rimtų pasekmių smegenų veiklai.
Kas gali nutikti po 3 minučių?
„Gaivinimas, trunkantis tam tikrą laiko tarpą nuo 20 sekundžių iki 3 minučių, vis dar neleidžia daryti išvadų apie smegenų mirtį“, – sako britų tyrėjai. Visų atliktų eksperimentų metu buvo pažymėta, kad šiuo laikotarpiu smegenys gali demonstruoti elektrinį aktyvumą. Tai reiškia, kad sąmonės išsaugojimo galimybės yra didelės. Smegenys negali akimirksniu sustabdyti savo veiklos, nes miršta tik kai kurios jų dalys kai, tuo tarpu, kitos funkcionuoja.
Vis dėlto atsigavęs pacientas, kurio reanimavimas truko nuo 20 sekundžių iki 3 minučių, vargu ar bus visiškai sveikas, nes daugybė centrinės nervų sistemos funkcijų sutrikimų išprovokuos labai rimtus nukrypimus, pavyzdžiui, gali netekti regėjimo, klausos, negalėti vaikščioti, kalbėti ir pan.
Ar yra galimybė „prisikelti“?
Mūsų atveju „prisikėlimo“ sąvoka turėtų būti suprantama kaip grįžimas į gyvenimą po ilgo reanimacijos proceso be didelių padarinių sveikatai. Faktas yra tas, kad žmogaus kūno galimybės nėra visiškai ištyrinėtos. Yra žinoma, kad po širdies sustojimo ir klinikinės mirties smegenys pradeda aktyviai gaminti serotoniną – hormoną, kuris imituoja fizinę ir psichinę veiklą. Jo kiekis padidėja 20 kartų. Hormonas visiškai pašalina skausmą ir bando normalizuoti smegenų veiklą. Todėl galimybę sugrįžti į visavertį gyvenimą po klinikinės mirties turi kiekvienas žmogus.
12 valandų po širdies sustojimo
Ekspertai iš Niujorko susidomėjo galimybe sėkmingai užbaigti gaivinimą po ilgesnio širdies sustojimo. Jiems pavyko nustatyti, kad grįžti į gyvenimą įmanoma net praėjus 12 valandų nuo klinikinės mirties pradžios. Eksperimentams reanimatologai pasirinko kiaulių smegenis, nes būtent jos savo struktūra yra panašiausios į žmogaus smegenis. Dėl specialiai sukurtos kraujotakos sistemos įtakos prieš 12 valandų nugaišusios kiaulės smegenų audiniai buvo aprūpinti deguonimi ir maistinėmis medžiagomis. Todėl po kurio laiko organas pradėjo rodyti silpną aktyvumą ir skleisti elektrinius impulsus, rodančius, kad atsinaujina nerviniai procesai.
Šių tyrimų rezultatas suteikia vilties. Galbūt po kurio laiko žmonija turės tokias technologijas, kurios leis mirusiajam grįžti į visavertį gyvenimą net po ilgesnio širdies sustojimo.