Ar vis dar tikite žmonių gerumu? Stebuklai įmanomi, jei tik suvienijame jėgas! Ši graži istorija apie sunkiai besiverčiančią senolę ir jai į pagalbą atskubėjusią grupelę žmonių tai įrodo.
Anielos istorija
Viskas prasidėjo nuo gerumo akcijos, kurią sumąstė surengti sutuoktinių pora. Jos metu buvo pasirinkta senolė iš vieno Lenkijos kaimelio. Šios moters situacija buvo apibūdinta taip:
„Netoli miško, vienaaukščiame namelyje, kuriame nėra nei elektros, nei vandentiekio, gyvena aštuoniasdešimtmetė ponia Aniela. Ji linksma ir draugiška senolė. Ji daugiausia gyvena iš gaunamos pašalpos. Atskaičiavus išlaidas už vaistus ir maistą, jai lieka labai mažai. Be to, ji turi daugybę sveikatos problemų, kurios neleidžia normaliai verstis vienai“.
Iš pradžių pora ketino senolei atvežti tik būtiniausių daiktų, tokių kaip malkos, drabužiai ir kiti kasdien buityje praversiantys daiktai. Tačiau atvykę jie išvydo tragišką vaizdą – vieniša senolė gyveno apgailėtinomis sąlygomis. Kaip sakė Krzysztofas, jos namas priminė Babos Jagos trobelę.
„Beveik kaip namelis ant vištos kojos ar griūvantis tvartas, kuriame nėra vandens, elektros, dujų ir gyvena vieniša, jokių giminaičių neturinti Aniela. Mes nebuvome matę, kad kas nors taip gyventų. Vietoj grindų tiesiog plikas gruntas, truputį pabetonuota prie įėjimo durų ir vienas langas, pro kurį patenka tiek mažai šviesos, kad viduje buvo tamsu net dienos metu. Mano žmona ir aš nusprendėme, kad privalome ką nors daryti. Tiesiog negalėjome visko taip palikti“, – prisimena Krzysztofas.
Laimei, Krzysztofas yra statybos inžinierius, o jo žmona – architektė, todėl jie iškart žinojo, ką daryti. Preliminarus namo rekonstravimo projektas buvo parengtas tą pačią dieną. Kitą rytą pora pradėjo rinkti pinigus ir ieškoti reikalingų medžiagų.
Neįtikėtina, tačiau ponas ir ponia Kopeć kartu su savanoriais pastatė poniai Anielai naujus, saugius ir jaukius namus vos per 6 dienas. Netrukus bus pradėti ir naujo vonios kambario įrengimo darbai.
Krzysztofas ir jo žmona Kinga yra kuklūs žmonės, turintys didelę širdį. Jie neišskiria savo indėlio ir sako, kad tai daugelio žmonių darbo vaisius. Dabar Aniela pagaliau gali gyventi oriomis sąlygomis.
Ši istorija turi dar vieną gražią pabaigą. Ponas ir ponia Kopeć dabar turi naują „močiutę“, o ponia Aniela – du nuostabius „vaikaičius“.
Didžiulė pagarba visiems šiems nuostabiems žmonėms, kurių dėka Anielos gyvenimas pasikeitė į gerąją pusę!
