Ar kada susimąstėte, kaip mūsų organizmas kovoja su virusais? Kaip į įsibrovėlius reaguoja mūsų imunitetas ir kas tuo metu vyksta kūne? Tiesą sakant, organizmo kova su virusais nėra kas nors nepaprasto ar išskirtinio.
Aplink mus visada buvo daugybė virusų. Dažniausiai jie sukeldavo peršalimo ligas ir paprastai mūsų organizmo gynybinė sistema pati su jais susitvarko be didesnių rūpesčių.
Kas vyksta mūsų kūne?
Pirmiausia virusas patenka į mūsų organizmą. Tai įvyksta per ore esančius lašelius arba per nešvarias rankas. Infekcijos įmanomos ir per kraują, taip pat apsikeičiant kūno skysčiais.
Virusai siekia įsiskverbti į mūsų ląsteles, kad ten galėtų savarankiškai daugintis. Pats virusas negali egzistuoti atskirai nuo žmogaus kūno (arba nuo gyvūno organizmo). Jis nėra pilnas mikroorganizmas: iš tikrųjų virusai yra daug mažesni net už bakterijas. Tai yra patogeninės RNR arba DNR dalelės. Virusai yra ant gyvų ir negyvų sutvėrimų ribos. Daugelis mokslininkų ginčijasi, kam juos priskirti.
Kai virusas patenka į mūsų kūną, prasideda reakcija. Jei mūsų imuninė sistema greitai atpažįsta įsibrovėlį ir turi pakankamai jėgų, ji iškart gamina antikūnus. Tai yra specialūs baltymai, naikinantys patogeną.
Problema yra ta, kad ne visus virusus organizmas atpažįsta pakankamai greitai. Šie įsibrovėliai taip pat nuolat mutuoja ir adaptuojasi. Jei juos būtų lengva sunaikinti, gamtoje tokie virusai tiesiog nebūtų išgyvenę. T. y., į mūsų kūną patenka patys stipriausi patogenai, išlaikę natūralios atrankos egzaminą.
Labai dažnai virusas sugeba įsiskverbti į ląstelę. O ten jį pagauti yra problematiška. Tuo metu virusas pradeda naudoti ląstelių išteklius viruso gamybai.
Bet net ir tokiu atveju mūsų imunitetas gali susidoroti su liga. Organizme yra specialių ląstelių, vadinamų natūraliais žudikais. Tai yra specialūs limfocitai. Jie moka atpažinti virusais užkrėstas ląsteles, kad jas sunaikintų.
Tiesą sakant, virusai mūsų organizme sukelia du iššūkius: jų atpažinimą ir kovą su patogenu, kai jis jau yra ląstelės viduje. Dauguma vaistų padeda kūnui susidoroti su šiomis dviem užduotimis.
Kodėl atsiranda simptomai?
Daugelis žmonių gana lengvai atpažįsta virusinę infekciją organizme: kosulį, gerklės patinimą, aukštą temperatūrą. Dažnai būna diskomforto jausmas. Kai kurie žmonės mano, kad taip mums kenkia virusas. Bet iš tiesų tai yra imuninės sistemos apraiškos.
T ląstelės yra viena pagrindinių ląstelių rūšių, kovojančių su virusais. Jų pasirodymas yra susijęs su gerklės ir plaučių limfmazgių aktyvavimu, kurį lydi edema ir skausmas. Gleivės bronchuose ir plaučiuose taip pat yra susijusios su tų pačių ląstelių veikla, tik siekiant apsaugoti kvėpavimo sistemą. O kosulys yra tik refleksas norint išvalyti kvėpavimo takus, kad galėtume kvėpuoti.
T limfocitai
Kūno temperatūra pakyla todėl, kad kraujyje atsiranda daugybė imuninių ląstelių. Jos turi įtakos pagumburio veikimui. Būtent ši sritis yra atsakinga už kūno temperatūros reguliavimą.
Tiesą sakant, nemalonūs ligos simptomai, kurie dažnai pastebimi sergant gripu, yra mūsų imuniteto veiklos pasireiškimas. Ir dažniausiai žmonėms nereikia kištis į jo darbą. Kai imuninių ląstelių skaičius pasiekia piką, jos tiesiog sunaikina virusą organizme. Tada žmogus atsigauna.
Prevencijos svarba
Nors mūsų kūnas turi tikrai galingą apsauginę sistemą, imunitetui su kai kuriais virusais kovoti yra itin sunku. Paprastai tai yra mutavę patogenai.
Per milijardus evoliucijos metų mūsų kūnas išmoko atsispirti virusams. Tačiau šie nestovi vietoje ir kita jų mutacija gali mus užpulti, tarsi būtume beginkliai. Todėl svarbu nuolat stiprinti imunitetą ir rūpintis organizmu.
