Iki šių metų nedaugelis būtų žinojęs dragūnų karininko Huberto Rochereau vardą ar girdėjęs apie mažytį Belabre kaimelį vidurio Prancūzijoje. Tačiau šio rudens atradimas viską pakeitė. Buvo atrastas miegamasis, kuriame niekas nesilankė 100 metų. Tai jauno kareivio miegamasis kartu su paruoštu dėvėti paradiniu šalmu ir karine miline bei daug kitų smulkmenų. Kambarys liko neliestas po savininko mirties Belgijos mūšio lauke Pirmojo pasaulinio karo metu.
Dabar Belabre meras Laurentas Laroche’as tikisi, kad dėmesys, kurį pritraukia naujai atrastas lobis, padės surasti geradarį ir išsaugoti rastą istorinį palikimą. „Kai įeini į šį kambarį, laikas tarsi sustoja“, – sakė jis „Guardian“.
Po mirties 21 metų amžiaus karys buvo apdovanotas kovos drąsos medaliu.
Antrasis leitenantas Hubertas Rochereau, kuris Pirmojo pasaulinio karo metu kovojo dragūnų kavalerijos pulke, mirė Lokerio kaime, Flandrijoje, 1918 m. balandžio 26 d. Paveikti sūnaus mirties, jo tėvai plytomis užmūrijo įėjimą į jo kambarį, kad jis išliktų šventovė vaiko atminimui. Jį atidarė naujieji namo savininkai, kurie svarsto namą paversti muziejumi.
Neįtikėtinos nuotraukos iš kambario rodo šio kambario unikalumą. Ant stalo galite matyti pistoletą, pypkę ir peilius, karinę paradinę kepurę – ant lovos. Taip pat kambaryje gausu knygų, karinės atributikos. Jaunesniojo leitenanto karinė milinė vis dar kabo kampe, nors ir suvalgyta kandžių.
Kareiviški batai tvarkingai padėti po knygų spintele prie lovos.
Kandžių suėsta karinė milinė kabo miegamojo kampe.
Monsieur Rochereau, gimęs 1896 m., po mirties buvo apdovanotas „Croix de Guerre“ medaliu už drąsą mūšyje. Iš pradžių jis buvo palaidotas britų kapinėse, tačiau po ketverių metų jis buvo perkeltas į kapines savo gimtame kaime Belabre, Prancūzijos pietvakariuose. 1935 m. jo tėvai padovanojo šeimos namus Prancūzijos generolui Eugenijui Bride’ui su sąlyga, kad kambarys liktų nepaliestas mažiausiai 500 metų.
Antrasis pasaulinis karas prasidėjo po trejų metų, o po Prancūzijos žlugimo 1940 metais generolas užėmė pareigas reicho režime ir dirbo su nacių okupantais.
Pasibaigus karui, vėlesnis namo savininkas pabėgo į Ispaniją, kad išvengtų baudžiamojo persekiojimo, tačiau 1955 m. jis buvo nuteistas mirties bausme ir namas buvo konfiskuotas.
Generolo Bridou anūkė namą įsigijo praėjusio amžiaus 5 dešimtmetyje, o jos vyras Danielis Fabre dar 2014 metais gyveno name.
Belabre meras Laurentas Laroche’as teigė, kad kai 1980-aisiais vietinės valdžios atstovai buvo pakviesti apžiūrėti namo, šeima „ketino įvykdyti savo pažadą ir palikti kambarį nepažeistą“.
Jis pridūrė: „Mes neturime pamiršti, kad tai yra privati nuosavybė. Ponas Fabre turi dvi dukteris ir mes nežinome, ką jie vieną dieną veiks su šiuo namu. Tiesą sakant, jie yra visiškai laisvi daryti ką tik nori.“
Danielis BBC sakė, kad neturi sentimentalaus meilės jausmo mirusiam pareigūnui ar jo kambariui, nejaučia ryšio su juo. Šeima išlaiko originalią kambario išvaizdą kaip duoklę. Tačiau naujasis savininkas bandė rūkyti cigaretes, kurias rado kambaryje (beje, jam nepatiko). Taigi neaišku, kiek ilgai ši unikali vieta išliks.
Danielis Fabre:
Danielis nėra tikras, ar pats kambarys išliktų dar 400 metų, jei jame niekas nieko nekeistų.