Dauguma budistų mano, kad buvimas turtingu yra gerų veiksmų praeityje rezultatas, ir atvirkščiai.

Tačiau, visų pirma, psichologiniu požiūriu – skurdo karma yra klaidingų mąstymo nuostatų ir skirtingo turtingų, ir neturtingų žmonių pinigų suvokimo rezultatas. Aiškiaregė Kazetta atskleidė, kaip mūsų mąstysena veikia mūsų piniginių ir banko sąskaitų dydį.

Kazettos teigimu, mąstymo nuostatas galima naudoti žmonėms klasifikuoti. Šiuo atveju, aiškiaregės nuomone, šie bendri įsitikinimai (išlaidų įpročiai ir nuostatos) padeda atskirti turtinguosius nuo vargšų ir suprasti, kurie žmonės turi skurdo karmą tiesiog praktiniu požiūriu, be jokios mistikos.

„Esminis turtingųjų ir vargšų mąstymo skirtumas yra tas, kad turtingieji supranta labai paprastą principą: pinigai daro pinigus. Turtingi žmonės į pinigus žiūri kaip į galimybę, o neturtingi – kaip į kažką, ką reikia uždirbti. Turtingi žmonės priverčia pinigus dirbti už juos. Turtingas žmogus ne tik dirba ir tikisi pajamų, bet ir dalį jų investuoja“, – sakė Kazetta.

Ji atkreipia dėmesį, kad gaunamos palūkanos veikia turtingųjų naudai, nes laikui bėgant, tūkstantis eurų virsta dešimčia tūkstančių. Galiausiai turtingas žmogus gali nedirbti ir gyventi iš pajamų, gautų investuojant. Tačiau dažniausiai turtingieji dirba todėl, kad jiems patinka tai, ką jie daro, o ne todėl, kad jiems reikia dar daugiau pinigų. Tuo pat metu sakoma, kad neturtingi žmonės dirba už pinigus. Jie jų netaupo ir neinvestuoja. Neturtingas žmogus tūkstantį eurų laiko tik tūkstančiu eurų. Neturtingas žmogus visą likusį gyvenimą dirba nuo algos iki algos.

„Skurdžiai gyvenantys žmonės, geriausiu atveju, išleidžia viską, ką uždirba, pirkdami daiktus iš turtingų žmonių, nesvarbu, ar jiems jų reikia, ar ne. Mėnesio pabaigoje jiems nieko nelieka. Tačiau tikrasis skurdas yra tada, kai žmonės išleidžia pinigus, kurių net neturi, kaupdami skolas kreditinėse kortelėse. Auganti palūkanų norma yra nepalanki neturtingiesiems, nes ilgainiui skola tik didėja“, – aiškino Kazetta.

Ji taip pat papasakojo apie tai, kaip skiriasi skirtingų pajamų žmonių požiūris į apsipirkimą.

„Turtingi žmonės išleidžia pinigus  būtiniausioms reikmėms, t. y. tam, ko jiems reikia, o ne tam, ko jie nori. Pavyzdžiui, turtingas žmogus, kuriam pritrūko pieno, nueis į parduotuvę ir nusipirks pakelį pieno ir nieko daugiau. Turtingam žmogui, turinčiam puikiai veikiantį telefoną, nereikia leisti pinigų naujam telefonui. Tikrai turtingam žmogui rūpi ne tendencijos, o grynoji vertė,“ – samprotavo aiškiaregė. „Skurdžiai gyvenantys žmonės leidžia pinigus ir būtiniausioms reikmėms, ir neatidėliotiniems troškimams. Pavyzdžiui, neturtingas žmogus, kuriam pritrūko pieno, iš parduotuvės išeis ne tik su pakeliu pieno. Neturtingi žmonės išleidžia daugiau nei gali leisti jų materialinė būklė. Jiems rūpi naujausios tendencijos, o ne gerovė. Neturtingiems žmonėms rūpi jų įvaizdis.

Turtingi žmonės mąsto ilgalaikiu požiūriu, o tai mūsų visuomenėje, kurioje vyrauja momentinis pasitenkinimas, darosi vis sunkiau įgyvendinti. Geriausiu atveju, skurdžiai gyvenantys žmonės siekia trumpalaikių tikslų arba iš viso jų neturi. Jie nemato poreikio siekti ilgalaikių tikslų, pavyzdžiui, kaupti pinigus ateičiai. Neturtingi žmonės dažniausiai gyvena nuo algos iki algos. Ištikus krizei, sudurti galą su galu jiems tampa beveik neįmanoma.

Turtingi žmonės dažniau imasi apskaičiuotos rizikos. Jie gali sau leisti rizikuoti, nes turi diversifikuoto turto. Pavyzdžiui, kai turtingiems žmonėms suteikiama galimybė investuoti į pradedančiąją įmonę, jie gali apskaičiuoti šios investicijos riziką. Jei vertinimas pasitvirtina, turtingi žmonės į tai žiūri kaip į galimybę padidinti savo esamą turtą. Pavyzdžiui, neturtingi žmonės, gavę galimybę investuoti į pradedančiąją įmonę, greičiausiai iš karto to atsisakys. Jie nemanys, kad tai yra galimybė padidinti savo turtą. Jie tai suvoks kaip savo disponuojamų pajamų sumažėjimą“, – sakė Kazetta.

Pasak jos, didžiausios bendrosios pajamos gaunamos ne iš obligacijų, akcijų ar net ne iš nekilnojamojo turto. Tai kyla iš švietimo. Dauguma milijonierių milijonieriais negimsta, jie išmoksta susikurti savo ilgalaikį turtą.

„Kuo daugiau jie mokosi, tuo geriau supranta pasaulį. Turtingieji pripažįsta, kad ne viską žino. Turtingieji nebijo kreiptis patarimo. Jie supranta, kad iš kiekvieno patarimo galima ko nors išmokti. Neturtingi žmonės neturi noro mokytis. Jiems rūpi momentinis pasitenkinimas. Jiems rūpi įvaizdis ir tai, ką apie juos galvoja kiti žmonės“, – pridūrė aiškiaregė.