Bloga nuotaika, nesugebėjimas patirti džiaugsmo, pesimizmas ir tik vienas noras – nejudėti ir nieko nedaryti. Šios emocijos ir tokia savijauta mus priveda prie depresijos. Ką daryti, kai jaučiamės liūdni? Kaip vėl išmokti džiaugtis? Jei jus arba jūsų artimuosius kankina depresija, šie patarimai bus naudingi. Prisiminkite juos, nes depresija nėra tiesiog vien liūdesys, ji apima ir mūsų visą psichinę būseną ir gali tapti labai rimta liga.
Priimkite savo būklę
Pirmasis žingsnis kovojant su depresija gali būti sutikimas su tuo, kad esate tokioje būsenoje. Psichologų komanda, vadovaujama Amandos Šelkros iš Denverio universiteto (JAV), apklausė 50 moterų, kurios tyrimo metu išgyveno rimtus gyvenimo pokyčius.
Respondentai atskleidė depresinio sindromo, streso ir savo būklės priėmimo laipsnį. Kelių mėnesių intervalais vykstanti bandymų serija davė įdomų rezultatą. Kuo anksčiau respondentų buvo pripažinta depresinė būsena, tuo silpnesnė laikui bėgant buvo pati liga.
Įgimta apatija mus įtraukia į neveiklumą, apgaubia noru atsiriboti nuo problemų ir taip dauguma žmonių pasiduoda depresijai. Nepasiduodami šiam jausmui, neleisdami jam savaime praeiti, o suvokdami problemos egzistavimą, mes jau judame geresnės savijautos link, nepaisydami depresinės būsenos.
Išanalizuokite savo jaučiamą būseną
Būdami prislėgti, mes kreipiame dėmesį į bet kokią problemą ir su maniakišku atkaklumu, nagrinėjame tą pačią situaciją savo galvose. Žmonės, linkę į nuolatinį savęs kasimą, turi daug didesnę tikimybę susirgti depresija. Iš esmės analitinis procesas, „savęs kasimas“, o ne konstruktyvūs sprendimai, veda mus į savęs naikinimą.
Šis mąstymo tipas vadinamas savęs skandinimu. Jeilio universiteto profesorė (JAV) Susana Nolen-Hoeksema apibūdino jį kaip nuolatinį ir pasyvų neigiamų emocijų apmąstymą, daugiausia dėmesio skiriant depresijos ir nerimo simptomams.
Mintys, užkariaujančios žmogų tokioje būsenoje, yra sutelktos į tokius klausimus, kaip „kada aš pagaliau atsikratysiu viso to?“ Mintys apie nesugebėjimą susikaupti ir prastą sveikatą atitinkamai mus ir paveikia. Neturėtumėte galvoti, kodėl jums nepasisekė, turėtumėte mąstyti, kaip galite pagerinti esamą padėtį ir sau padėti.
Sergant depresija, svarbu suprasti save ir situaciją, suprasti, kas vyksta, ir tiesiogine šio žodžio prasme bandyti galvoti logiškai, negailėti savęs, o ieškoti sprendimo.
Kiti mokslininkai mano, kad depresija naudinga mūsų gebėjimui analizuoti. Ir pats situacijos nagrinėjimas dar ir dar kartą buvo duotas žmogui, kad suprastų savo poelgius ir klaidas bei problemas ir rastų išeitį.
Žinoma, prielaida, kad depresijos metu analitiniai sugebėjimai veikia ypač stipriai, gali sukelti gana pagrįstų abejonių. Pažvelkime į savo patirtį, greičiausiai, tokio modelio neatsiminsime. Galų gale, jei ši hipotezė yra tiesa, tada depresija sergantis asmuo visuomet labai analitiškai mąsto, tad kam taip pasinerti į liūdesį?
Eksperimentas, kuriame sveikiems žmonėms ir depresija sergantiems žmonėms buvo pasiūlyta rasti geriausią kandidatą į tam tikras pareigas, taip pat puoselėjo analizavimo idėją. Depresija sergantieji tinkamo kandidato ieškojo ilgiau, atidžiau, nagrinėjo daugiau variantų.
Mokslininkai apie tai vis dar plačiai diskutuoja ir neprieina vieningos nuomonės. Pavyzdžiui, garsioji psichologė Sonia Lubomirski nemato jokių pliusų šioje ligoje. Ji mano, kad „problemų sprendimo“ ir savirefleksijos procesas yra būdas išbristi iš depresijos. Sergant depresija, svarbu suprasti save ir situaciją, suprasti, kas vyksta.
Teisingas mąstymas
Mintis, kurios mus apima, galima suskirstyti į dvi kategorijas. Pirmosios yra skausmingos, liūdnos mintys, nagrinėjančios problemą. „Kodėl taip atsitinka su manimi?“, „Kodėl aš?“, „Kaip man viso to išvengti?“, „Kodėl aš negaliu įveikti problemos?“, „Kodėl aš turiu problemų, o kiti ne?“ Šie klausimai sutelkia dėmesį į kliūtis, su kuriomis susiduriame, verčia pažvelgti į trūkumus ir daro depresiją tik stipresnę.
Konstruktyviam sprendimui pats mąstymas turi būti konstruktyvus. Turite išanalizuoti savo asmenybę ir galvoti apie tai, kodėl prasidėjo depresija. Apmąstykite konkrečius įvykius, lėmusius šią būseną, apmąstykite savo jausmus ir pojūčius šiuo metu.
Daugybė tyrimų rodo, kad gydant depresiją efektyvesnės yra būtent antrosios grupės mintys. Jos padeda įvertinti situaciją, atidžiai ją apgalvoti, suprasti priežastis ir ateityje rasti sprendimą.
Ne „Ką aš darau blogai?“, bet „Kas privertė mane blogai jaustis?“ Savęs nudėjimas ar gailestis paliks jus toje vietoje, kurioje ir esate, jums bus sunku spręsti problemą. Tikimės, kad jums pavyks įveikti depresiją lengvai!
