Dažnai verkiantis žmogus kiekvienam sukelia skirtingas emocijas, ir ne visada teigiamas. Žinoma, moterys labiau linkusios taip reikšti emocijas. Jos nedvejodamos verkia net dėl nedidelės priežasties. Tačiau dėl tam tikrų priežasčių verkiantis vyras laikomas silpnu. Ar tiesa, kad ašaros yra silpnumo ženklas? O gal tai tik dar vienas kvailas stereotipas?
DAŽNAI VERKIANTIS ŽMOGUS
Yra nuomonė, kad verkiantys žmonės dažnai netoleruoja kasdienių sunkumų. Bet taip jokiu būdu nėra. Kanados universiteto psichologai atliko testą, kurio rezultatai rodo, kad dažnai verkiantys žmonės yra gana atsparūs stresui. Tiesiog kiekvienam žmogui reikia išleisti savo emocijas ir visi tai daro skirtingai.
Verkti nėra nei blogai, nei gėda. Be to, savęs suvaržymas gali turėti nelabai gerą poveikį psichinei sveikatai. Jei emocijos neišleidžiamos, negatyvumas kaupiasi viduje agresijos pavidalu ir žmogus gali sprogti pačiu netinkamiausiu momentu. Atsikratyti savo jausmų nereiškia parodyti silpnumą. Priešingai, tai savotiškas apsivalymas nuo negatyvo ir vidinės įtampos malšinimas.
Verkimas yra stipraus žmogaus, nepriklausančio nuo kitų nuomonės, ženklas. Gyvenime yra situacijų, kurios sukelia beviltiškumo jausmą ir gilią neviltį. Dažnai žmonės traukiasi į save, apsimeta, kad su jais viskas gerai. Netikra šypsena ir išorinis abejingumas – tai dažnai slepia psichinį skausmą.
Bet jei duosite laisvę jausmams, bus daug lengviau. Žmonės, kurie nesigėdija ašarų ir dažnai verkia, iš tikrųjų yra labai stiprios dvasios. Jie teikia pirmenybę psichologinei sveikatai, o ne kitų žmonių nuomonei.
Kas vyksta kūne verkiant?
Kaip jau minėjome, ašaros išlaisvina mūsų smegenis nuo neigiamų emocijų. Be to, verkimas sumažina mangano kiekį organizme, o tai padeda sumažinti psichinį stresą. Kai verkiame, nuo streso išsilaisvina ne tik psichika, bet ir kūnas.
Kad ir kaip paradoksaliai tai skambėtų, ašaros gali padėti pagerinti jūsų nuotaiką. Pradėjęs verkti, žmogus patiria pastebimą palengvėjimą. Faktas yra tas, kad verkimo metu žmogaus smegenys išskiria endorfinus (malonumo hormonus). Jie pagerina emocinę būseną, sukuria lengvumo ir ramybės jausmą. Be to, verkiant iš organizmo pašalinami toksinai, kurie taip pat išsiskiria su prakaitu.
Judy Nelson savo knygoje „Looking Through Tears“ rašo, kad daugiau nei 70% psichologų ir psichiatrų aktyviai propaguoja verkimą kaip terapiją streso valdymui. O mokslininkai iš Japonijos nustatė, kad bent kartą per savaitę verkiantys žmonės lengviau nurimsta ir yra mažiau veikiami streso.
Žinoma, visa tai nereiškia, kad reikia verkti dėl mažiausios priežasties ir be priežasties. Kai kuriose situacijose turite sugebėti kontroliuoti save ir suvaržyti savo emocijas. Bet jei, pavyzdžiui, ateinate pas artimą draugą prislėgtos proto būsenos ir norite išlieti sielą, tuomet neturėtumėte sulaikyti ašarų. Nesidrovėkite savo jausmų ir neleiskite negatyvui kauptis viduje. Juk psichologine sveikata reikia rūpintis ne mažiau nei fizine.
