Kuo senesni tampame, tuo dažniau pažvelgiame atgalios ir apmąstome nugyventus metus. Suprantame, kiek daug per juos pavyko nuveikti, bet taip pat ir kiek daug ko nors nepadarėme. Stenkimės gyventi taip, kad vėliau netektų gailėtis šių dalykų.
Kad per daug dirbote
Daugelis iš mūsų svajoja užkariauti aukščiausias karjeros viršūnes ir įstringame šiose lenktynėse. Dažnai tai suprantame per vėlai. Todėl stenkitės mėgautis kiekviena gyvenimo akimirka ir nepamirškite skirti laiko ir kitų savo svajonių įgyvendinimui. Ir daugiau laiko skirkite artimiesiems, kad dovanotumėte jiems šilumos ir rūpesčio.
Kad praradote ryšį su draugais
Suaugę mes vis dažniau prisimename tuos žmones, kurie mus įkvėpė juoktis ir jaustis gyvam. Tikėjomės, kad jie visada bus šalia, manėme, kad niekada nesužinosime, kas yra vienatvė. Ir nors žadėjome išlaikyti šią draugystę amžinai, laikui bėgant, draugus pamiršome. Didžiausią dėmesį skyrėme savo profesinei veiklai ir vaikų auklėjimui. Neleiskite kasdienybei jūsų užgožti. Suraskite laiko paskambinti geram draugui.
Kad nedrįsote gyventi savo gyvenimo
Per dažnai klausome kitų žmonių nuomonės ir kuriame savo gyvenimą, remdamiesi nerašytomis bei mūsų aplinkos nustatytomis taisyklėmis. Teikdami džiaugsmą kitiems žmonėms, dažnai atsisakome to, kas mums svarbu. Tačiau gyvenimo pabaigoje mes pradedame suprasti, kad negyvenome dėl savęs, o dėl kitų. Mes išdavėme save ir tapome tais, kuriais niekada nenorėjome būti.
Kad neskyrėte pakankamai laiko savo šeimai
Mes dažniausiai esame per daug užsiėmę, kad palaikytume ryšį su savo artimaisiais. Mes dažnai praleidžiame sekmadienio vakarienes ir šeimos susibūrimus. Mes visa tai aukojame dėl savo darbo. O kartais būname tiesiog per tingūs. Ir taip prarandame galimybę praleisti laiką su šeima, kuri mus myli. Bet senatvėje pradedame labai to gailėtis.
Kad mūsų gyvenime vyravo pyktis
Taip atsitinka, kad mes nekontroliuojame savo emocijų ir lengvai prarandame nuotaiką. Dėl to tik apsunkiname santykius su mums brangiais žmonėmis. Mes net nemanome, kad kai taip galime kai kuriuos žmones prarasti amžiams. Kai suvoksime savo klaidą, bus per vėlu ją ištaisyti.
Kad dirbote darbą, kurio nekentėte
Svajojome tapti menininkais, lakūnais ar pradėti savo verslą, tačiau visada bijojome rizikuoti. Bijojome nesėkmės ir manėme, kad iš mūsų įsipareigojimo nebus nieko gero. Todėl ir toliau 8 valandas sėdėjome nekenčiamame darbe. Kiekvieną dieną namo grįždavome apsunkusia širdimi, nejausdami nei laimės, nei pasitenkinimo.
Susimąstykite. Galbūt jau dabar gailitės kai kurių iš čia išvardintų dalykų. Dar ne vėlu. Pakeiskite savo gyvenimą.