NORS IR MATOME GATVĖSE VIS DAUGIAU AUTOMOBILIŲ SU NUMERIAIS, kurių pirmos dvi raidės yra EV, nors vis dažniau pastebime, kad, pakelėje atsirado dar viena elektromobilių įkrovimo stotelė (jau gal reikia ieškoti vienažodžio termino, pakeisiančio ,degalinę”), vis dėlto kol kas dar nesuvokiame viso pokyčių masto. Šiame rašinyje daugiau nė žodžio nebus apie ,,Teslą”, kuriai mirtis pranašaujama kas antrą dieną ir kuri su trečiu modeliu sedanų segmente rugpjūtį Jungtinėse Valstijose buvo antroje vietoje (po ,,Honda Accord” pagal pardavimus (o pagal pajamas -pirmoje). Tik niekaip negaliu nepaminėti vieno žmogaus: Elono Musko pastangos stumtelėjo pasaulį iš naftos deginimo zonos, regis vis dėlto buvo impulsas, sukėlęs tikrai rimtą pasikeitimą. Kad ir kaip jam baigtųsi su ,,Tesla”.
Pokyčių mastas musų dažnai lieka nesuvoktas todėl, kad tikrai beveik visai nematome, kas vyksta tokiose nemenkose ir viso pasaulio ekonominį klimatą nulemiančiose rinkose kaip Indija ir Kinija. Vienas pavyzdys – per pastaruosius dvejus metus Kinijoje parduodamų naujų automobilių rinkoje elektromobilių ir hibridų dalis išaugo penkis kartus. Jeigu tai nedaro įspūdžio, užrašysiu procentais: Kinijoje parduodama 500 proc. elektromobilių ir hibridų daugiau negu prieš porą metų Vos 2010 m. visame pasaulyje važinėjo keli tūkstančiai elektromobilių. 2017 m. jų skaičius pasiekė 3 milijonus. Praėjo dar pusmetis ir jų jau 4 milijonai. Daugiau negu pusė pasaulio elektromobilių parduodama Kinijoje. Elektromobilių skaičius keliuose neišvengiamai susijęs su įkrovos stotelių skaičiumi. Didžioji Britanija paskelbė, kad investuos 400 mln. svarų.
(apie 450 mln. eurų) i įkrovimo infrastruktūrą. Kinijos vyriausybė planuoja iki 2022 m. pastatyti 4,8 mln. įkrovimo stočių, investicijos į ši tinklą turėtų siekti 1,9 mlrd. JAV dolerių. ,,Bloomberg” vertinimu, transporto elektrifikacija iki 2040 m. gali sumažinti transporto degalų paklausą 7,3 mln. barelių per dieną. Tiesa, dažnu atveju politikų pasisakymai apie vidaus degimo variklių atsisakymą kol kas neįsikūnijo į įstatymus, bet užtenka vien paskelbti apie ketinimus, kad ne tik automobilių gamintojai pasitemptų. Per pastaruosius dvejus metus apie elektrinius modelius pradėjo rimtai galvoti bemaž visi. ,Daimler” planuoja skirti 11,7 mlrd. JAV dolerių elektriniams modeliams kurti. ,.Volkswagen” planuoja 300 modelių elektrifikuoti iki 2030 m., ,Volvo” nuo 2019 m. žada pereiti prie vien elektrinių modelių.
Maždaug 2007 m. viena rimtesnių įvairių analitikų pašnekesių temų buvo ”peak oil” naftos atsargos neišvengiamai artėja prie pabaigos, kaip toliau gyvens mūsų civilizacija? Šiek tiek vėliau pasaulinė finansinė krizė nustūmė šiuos rūpesčius į paraštę, o dabar greičiausiai į tuomečio susirūpinimo aidus atsakytume: tai ir gerai. Perėjimas užtruks, bet ne tiek ilgai, kaip kai kas įsivaizduoja. O intensyviai investuoti į iškastinio kuro gavybą šiais lai- kais reikštų ką nors panašaus, kaip puoselėti garo mašinų parką po to, kai įsigalėjo elektra. Atėjus į karybą parakui, iš lankų dar kurį laiką buvo šaudoma. Bet ne itin ilgai. Tas pats neišvengiamai laukia ir iškastinio kuro. Prisiminkime, kad pirmasis išmanusis telefonas buvo pristatytas vos prieš vienuolika metų, 2007 m.