11 milijonų gyventojų turinčiame Uhano mieste, Hubei provincijos sostinėje, valdžios institucijos oficialiai praneša apie daugiau nei 68 000 koronaviruso infekcijos atvejus ir daugiau nei 3 000 jo aukas. Tačiau realybė gali būti visiškai priešinga, neseniai buvo išbarstyti mirusiųjų pelenai.

Uhane buvo pradėtos dalinti urnos su mirusiųjų pelenais ir visi iškart pastebėjo, kad jų skaičius gerokai viršija oficialius skaičius. Nuo kovo 23 dienos septyniuose laidojimo namuose mieste per dieną buvo išdalinta maždaug 3500 urnų su pelenais.

Pelenai buvo barstomi iki balandžio 4 dienos, tai reiškia, kad per 12 dienų buvo išdalinta 42 000 urnų su žmonių palaikais. Jei atsižvelgsime į įprastų mirčių statistiką praėjusiais metais, tai skaičius padaugėjo 26 000 mirčių, tai yra 8 kartus daugiau nei pateikta oficialioje mirčių nuo COVID-19 statistikoje.

Impulsą šioms abejonėms davė Kinijos pareigūnų bandymai slėpti pandemijos sunkumą ankstyvose jos stadijose, kol virusas peržengė Kinijos ribas.

Tūkstančiai mirčių kinams nepaliko jokio įspūdžio – valgomi šikšnosparniai

Uhanno miestas, laikomas COVID-19 ligos protrūkiu, pradėjo atsigauti po ilgo, griežto karantino. Virusas čia buvo aptiktas praėjusių metų gruodį ir, kaip manoma, savo mirtiną kelionę aplink pasaulį pradėjo nuo turgaus, kur žmonės maitinosi laukiniais gyvūnais. Ar tai būtų šikšnosparniai, ar gyvatės – nesvarbu, ten galima rasti visko.

Daugelis gyvūnų, įskaitant nykstančius šikšnosparnius ir driežus, laikomi potencialiais viruso plitėjais. Vietos gyventojai užkrėstus gyvūnus maistui pirko didmeniniame „Huanan“ turguje Uhane, kuris buvo uždarytas sausį.

Vasario mėnesį Kinija paskelbė nedelsiant draudžianti prekybą laukiniais gyvūnais ir jų vartojimą. Tačiau panašu, kad neseniai kilęs COVID-19 protrūkis kinams nepadarė didelio įspūdžio ir nesutrukdė prekybai – žmonės ir toliau perka ir valgo virusais užkrėstus šikšnosparnius, driežus. Šikšnosparniai tokiuose turguose itin paklausi prekė.

Panašūs turgai yra įvairiose Azijos vietose ir ilgą laiką buvo pasmerkti ne tik už žiaurų elgesį su gyvūnais, bet ir dėl klestinčių jose ananitarinių sąlygų. Honkongo universiteto mokslininkų 2007 metais paskelbtame tyrime aprašyta maisto kultūra tokiose rinkose kaip „tiksinti bomba“.

Kinijos miestas įvedė draudimą valgyti šunis ir kates

Šenzeno miestas Kinijoje įvedė draudimą valgyti šunis ir kates. Tai buvo padaryta vykdant platesnę kampaniją, nukreiptą prieš prekybą laukiniais gyvūnais, kuri susijusi su naujojo koronaviruso pandemija.

Mokslininkai daro prielaidą, kad naujasis koronavirusas žmonėms buvo perduotas iš gyvūnų. Kai kurie iš pirmųjų patvirtintų atvejų Kinijos mieste Uhane buvo užfiksuoti žmonėms, susidūrusiems su gyvūnais vietinėje rinkoje, kur be kitų gyvūnų pardavinėjami šikšnosparniai ar gyvatės.

„Šunys ir katės, kaip augintiniai, turi daug artimesnius santykius su žmonėmis nei bet kuris kitas gyvūnas, o uždrausti jų valgymą yra įprasta praktika išsivysčiusiose šalyse, taip pat Honkonge ar Taivane“, – paskelbtame reglamente teigė vietos valdžia.

„Šis draudimas taip pat atitinka žmogiškos civilizacijos reikalavimus ir dvasią“, – pridūrė ji.

Kinija vasario mėnesio pabaigoje pareiškė, kad uždraudžia prekybą laukiniais gyvūnais ir jų valgymą. Provincijų ir savivaldybių valdžios palaipsniui įgyvendina šias taisykles, tačiau Šenzeno miestas jas išplėtė iki kačių ir šunų.