Ar žinojote šią istoriją? Viskas prasidėjo 1920-aisiais Hercogenauracho mieste, Vokietijoje. Rudolfas Dasleris gimė 1898 m. kovo 26 d. batų gamintojo ir skalbėjos šeimoje, tapdamas trečiuoju vaiku šeimoje. Po dvejų metų gimė jo jaunesnis brolis Adolfas. Broliai mėgo sportą ir nuolat varžėsi tarpusavyje.
Brolių Daslerių dirbtuvės
Susidomėjimas sportu paskatino jaunąjį Adolfą Daslerį pradėti gaminti pačiam sportinius batelius. Prie sumanymo prijungęs kalvį draugą, kuris padarė batus, Dasleris jaunesnysis atidarė savo verslą mamos skalbimo kambaryje.
Šiek tiek vėliau jis priima kaip partnerį brolį Rudolfą, kuris nelabai mokėjo batų gamybos, bet žinojo, kaip juos parduoti. Tai buvo jų sėkmės paslaptis: vienas generavo idėjas ir jas įgyvendino, antrasis ieškojo klientų ir įtikino juos pirkti jų prekes.
1924 m. buvo atidaryta pirmoji jų įmonė: „ Gebrüder Dassler“ („broliai Dasleriai“). Gamyba palaipsniui plėtėsi, produktai buvo aukštos kokybės ir pirmoji didžiulė sėkmė juos aplankė 1928 m., kai keli sportininkai varžėsi prie Gebrüder Dassler sportinių batelių olimpinėse žaidynėse Amsterdame.
Po ketverių metų žaidynėse Los Andžele vokietis Arthuras Jonatas iškovojo bronzą 100 metrų bėgime, avėdamas brolių „Dassler“ sportbačius.
Taigi „Dasslers“ praturtėjo dar prieš prasidedant Berlyno olimpinėms žaidynėms – jie buvo net vadinami turtingiausia Hercogenauracho šeima. Broliai nusipirko didžiulį namą ir ten gyveno visi kartu: pirmame aukšte – Adolfo šeima, antrame – Rudolfas, virš jų – jų tėvai. Netrukus namas tapo ankštas: Rudolfo žmona kariavo su Adolfo žmona, o kiekvienas iš brolių gynė savo žmoną.
1936 m. populiarus afroamerikietis sportininkas Jesse’as Owensas per Berlyno olimpines žaidynes Vokietijoje apsiavė brolių gaminamus sportbačius ir iškovojo keturis aukso medalius, dėl kurių smarkiai išaugo pardavimai.
Pirmasis konfliktas
Negalima nepaminėti, kad abu broliai buvo palaikė nacistines idėjas. 1933 m. gegužės mėn. jie tapo partijos nariais. Tai jiems atvėrė puikias galimybes, o prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, broliai turėjo gaminti karinius batus Trečiojo Reicho reikmėms, bet 1943 m. broliai patys buvo pašaukti į frontą. Netrukus Adolfas grįžo ir ėmėsi toliau vadovauti fabrikui.
Rudolfas dvejus metus praleido biure dirbdamas prie rašomosios mašinėlės, po kurio laiko grįžo namo, tačiau buvo areštuotas gestapo.
Pakeliui į koncentracijos stovyklą jį išlaisvino amerikiečių kareiviai, o po kurio laiko jis vėl buvo areštuotas – jau bendradarbiaujant su gestapu. Sulaikymo metu jis sužinojo, kad jo brolis Adolfas jį įdavė. Norėdamas keršto, Rudolfas Amerikos valdžios institucijoms teigė, kad iniciatyva gaminti batus Trečiajam Reichui priklauso tik Adolfui.
Gamyklai buvo liepta gaminti batus JAV ledo ritulio žaidėjams. Sportinių batelių gamyba buvo atnaujinta tik 1946 m., o 1948 m. mirė Kristofas Dasleris – brolių tėvas ir vienintelis asmuo, kuris neleido jiems pagaliau susipykti ir pasidalinti kompanijos. Po tėčio mirties mieste atsirado dvi sportinių batų gamyklos – Adidas ir Ruda.
Brolių Daslerių priekyje
Po poros mėnesių Rudolfas pakeitė savo įmonės vardą į darnesnį – Puma. Adolfas pridėjo dar vieną liniją prie kitų dviejų, kurios buvo dedamos ant gaminių, kuriuos jie gamino kartu su broliu. Tuo tarpu visas Hercogenauracho miestelis jau buvo pradėjęs ginčytis – miesto gyventojai tiesiogine prasme pasiskirstė į dvi stovyklas, nes vieni dirbo Adolfui, o kiti – Rudolfui.
Nuolatinis noras apeiti vienas kitą lemia, kad pasaulyje tiesiog negalėjo būti geresnių batų nei „Adidas“ ir „Puma“.
Gamyklos buvo 500 metrų atstumu viena nuo kitos, ir kiekviena siekė išpopuliarėti. Pirmąją didelę pergalę iškovojo „Adidas“: Vokietijos nacionalinės futbolo rinktinės treneris išbandė sportbačius su smaigaliais ant šlapios vejos ir pasirašė sutartį. Netrukus visa komanda treniravosi avėdami naująją avalynę su trimis juostelėmis.
„Rudolfas labai supyko“, – pasakojo Helmutas Fišeris. – Galų gale pirmiausia pas mus atvažiavo „Sepp“, tačiau fabrikas neturėjo pakankamai pinigų bendradarbiavimui. Apskritai Puma anksčiau darydavo tokius smaigalius sportiniams batams, aprūpindama jais Vakarų Vokietijos lygas 1952–1953 metais“.
Konkurencija buvo tikrai nuožmi, nes verslai tarnavo arba „Adidas“, arba „Puma“, o darbuotojams buvo griežtai draudžiama tuoktis ar susitikti su žmonėmis iš konkuruojančios įmonės. Firmos nuolat kaltindavo viena kitą šnipinėjimu.
Priešiškumo pabaiga
Rudolfas Dasleris mirė 1974 m., būdamas 76 metų, jį kankino plaučių vėžys. Adolfas neatvyko į laidotuves, jis tiesiog apsiribojo telefono pokalbiu su kunigu, kuriam pasakė, kad atleidžia savo broliui. Pats Adolfas mirė po ketverių metų. tačiau bendrovių konkurencija nesibaigė tol, kol Adolfo Daslerio įpėdiniai tarpusavyje nesusitarė, ar parduoti įmonę. Galiausiai jie pardavė įmonę, kurios metinė apyvarta yra didesnė nei pusė milijardo dolerių tik už 390 milijonų dolerių.
