Tyrėjai nori priminti, kad viskas yra sveika, kas daroma su saiku – tai naudinga tiek efektyviai smegenų veiklai, tiek gyvybinės energijos balansui, tiek visai sveikatai. Šiuolaikiniame chaotiškame pasaulyje mes linkę tai pamiršti… Dabar žmonės labiau linkę sėdėti namuose prie kompiuterių, bet ar tinginiai gyvena ilgiau nei aktyvūs žmonės?
Mūsų smegenys veikia trimis pagrindiniais režimais. Tokią išvadą padarė Vašingtono universiteto medicinos mokyklos profesorius Markusas Rachelas. Visi trys režimai mums yra svarbūs, tačiau vienas iš jų yra ypač svarbus. Šiuolaikiniame pasaulyje labiausiai rizikuojama vienu smegenų režimu. Kaip bebūtų keista, tinginiams šis pavojus yra mažesnis!
Trys pagrindiniai smegenų režimai
Profesorius Markusas Rachelas nustatė tris smegenų režimus. Šie režimai negali veikti tuo pačiu metu: kai vienas dirba, likę nedirba.
- Numatytasis režimas – veikia sritis, atsakinga už mąstymą.
- Tylusis režimas – veikia reikšmingumo nustatymo sritis, skirta nagrinėti orientaciją situacijoje.
- Centrinis vykdomasis režimas – veikia centrinė dalis, kuri „įsijungia“, kai mes naudojame informaciją.
Kuris iš šių režimų, jūsų manymu, yra pats svarbiausias? Jei manote, jog pirmasis – esate teisūs. Kai veikia šis režimas, atrodo, kad apie nieką negalvojame, bet tai yra apgaulingas jausmas. Šiuo metu jūsų smegenys apskaičiuoja skirtingas situacijas, analizuoja, kuria ir panašiai. Galiausiai randame įdomius problemų sprendimus.
Vokiečių gydytojų Peterio Axto ir Michaelo Axto-Gadermanno knygoje „Tinginiai gyvena ilgiau. Kaip tinkamai paskirstyti gyvybinę energiją“, teigiama, kad kartais mums labai naudinga tingėti: ramiai pasivaikščioti, miegoti, svajoti ir panašiai. Šiomis akimirkomis mumyse suaktyvėja kūrybiškumas. Tingūs žmonės, pasak knygos autorių, turi daugiau laiko galvoti „apie nieką“. Jie nesistengia kuo labiau užpildyti savo dienos, kad pabėgtų nuo savęs.
Tačiau šiuolaikinėje visuomenėje 24/7 veikla yra socialiai patvirtinta. Daugelis žmonių yra tikri, kad tiesiog turi gyventi pagal „Formulės 1“ principą. Jie bijo, kad kitaip nieko nespės padaryti ir jaučiasi kalti dėl to, kas, jų nuomone, beprasmiškai gaišina laiką. Pavyzdžiui, jei kas nors sako, kad dirba septynias dienas per savaitę prie kelių projektų vienu metu, mes jį laikome sėkmingu žmogumi. Kai žmogus metų pradžioje teigia, kad jo darbo grafikas numatytas iki pat metų pabaigos, darome išvadą, kad jis turi didelį profesinį autoritetą.
Kodėl mūsų smegenims reikia 23 minučių?
Dėl kasdienės karštligiškos veiklos kyla pavojus pirmajam smegenų režimui. Kaip teigia Kalifornijos universiteto profesorė Gloria Mark, reikia 23 minučių, kol numatytoji sistema įsijungia. Jei šių 23 minučių nėra, mūsų smegenys veiks kitokiu režimu.
Ar manote, kad mes suteikiame savo smegenims šias 23 minutes? Atsakymas akivaizdus net ir be statistikos. Žmonės yra nuolat kažkuo užsiėmę, be to, dažnai jų dėmesį blaško telefonas. Tyrimų duomenimis, vidutinis žmogus pertraukia savo darbą kas 15 minučių. Laikas, kurį praleidžiame internete, kasmet didėja: vis daugiau žmonių įpranta paviršutiniškai tikrinti interneto puslapius.
Tuo metu veikia trečiasis režimas, o tai reiškia, kad numatytoji sistema yra „užmigdyta“. Dėl to smegenys pradeda mąstyti stereotipiškai, praranda gebėjimą analizuoti praeitį ir dabartį bei konstruoti ateitį.
Deja, ilgainiui žmonijos visumoje matysime intelektinių įgūdžių atrofiją. Tai, žinoma, nėra raginimas nesinaudoti internetu ir socialiniais tinklais, tačiau vis daugiau specialistų rekomenduoja apriboti internete praleistą laiką ir, jei įmanoma, bendraukite gyvai su aplinkiniais, taip lavindami savo emocinį intelektą. Be to, turite leisti sau gerai pailsėti, kad galėtumėte naudoti numatytąjį režimą.
