Mirusieji labai dažnai primena apie save, bet ne visada tai matome. Tie, kurie palaiko ryšį su pomirtiniu pasauliu, žino, kad sielai reikia 40 dienų, kad priimtų savo mirtį ir leistųsi į tolimesnę kelionę. Būtent tiek laiko sielos yra astraliniame pasaulyje ir gali susisiekti su artimaisiais.
Kodėl siela įstringa mūsų pasaulyje?
Sielvartas, nenoras nusileisti, atsisveikinimo ritualų nežinojimas dažnai išlaiko sielą šioje erdvėje, o ji ir toliau palaiko ryšį su tais, kurie ilgą laiką jai buvo brangūs. Jei gyvieji atsisakys sielai atleisti, bus kupini pykčio ir apmaudo, sielai bus sunku išeiti.
Kaip sielos save „parodo“?
Galime suprasti, kad sielos mus „aplankė“ keliais būdais. Dažniausias yra miegas. Mirusį artimą galime sapnuoti, o pojūčiai bus labai tikri, kaip ir gyvenime. Taip atsiranda kontaktas su požeminiu pasauliu.
Sapnus prisimena ne visi, bet kontakto poreikis išlieka. Mirusiojo sielos buvimą galima pajusti ir kitais būdais: netikėta tyla, kvapas (galbūt susijęs su mirusiuoju, pvz., kvepalai), nukritę daiktai, susiję su mirusiuoju, jį primenanti muzika, be jokios priežasties įsijungiantys elektros prietaisai.
Kaip ją paleisti?
Svarbu atsiminti, kad gyvieji neturėtų laikyti mylimo žmogaus sielos. Galbūt ji bando mums perduoti tokią žinią: „Leisk man išeiti“. Tokiu atveju matome sapnus, kuriuose siela jaučiasi blogai, staiga atsiranda nerimas, panika – taip sielos bando mums perteikti savo jausmus. Todėl tokį „susitikimą“ galite naudoti norėdami pasakyti visus svarbiausius dalykus ir tada leiskite sielai išvykti.