Mirusieji labai dažnai primena apie save, bet ne visada tai pastebime. Tie, kurie bendrauja su dvasiomis, žino, kad sielai reikia 40 dienų, kad priimtų savo mirtį ir leistųsi į tolimesnę kelionę. Būtent tiek laiko sielos yra astraliniame pasaulyje ir turi galimybę susisiekti su artimaisiais.
Kodėl siela įstringa mūsų pasaulyje?
Sielvartas, nenoras nusileisti, atsisveikinimo ritualų nežinojimas dažnai sulaiko sielą šioje erdvėje ir tada ji ilgą laiką palaiko ryšį su tais, kurie buvo jai brangūs. Siela gyviesiems gali neleisti išvykti, neatleisti, pykti, tačiau ji gali ir sielvartingai atsisveikinti atleidusi už visas klaidas.
Kaip sielos save „parodo“?
Kad siela mus aplankė, galime suprasti keliais būdais. Dažniausias jos pasirodo miego metu. Mirusį žmogų galime sapnuoti, o pojūčiai bus labai tikri, kaip gyvenime. Taip vyksta kontaktas su pomirtiniu pasauliu.
Sapnus prisimena ne visi, bet kontakto poreikis išlieka. Mirusiojo sielos buvimą galima pajusti ir kitais būdais: netikėta tyla, kvapu (galbūt jis susijęs su mirusiuoju), nukritę daiktai, susiję su mirusiuoju, jį primenanti muzika, elektros prietaisai, įsijungiantys be jokios aiškios priežasties. Tai keli būdai, kuriais mirusiojo siela duoda mums ženklą ir parodo, kad yra šalia.
Kaip ją paleisti?
Svarbu atsiminti, kad gyvieji neturėtų užlaikyti mylimo žmogaus sielos. Galbūt ji bando mums perduoti tokią žinią: „Leisk man išeiti, leisk man eiti toliau“. Tokiu atveju matome sapnus, kuriuose siela jaučiasi blogai, staiga atsiranda nerimas, panika – taip sielos bando mums perteikti savo jausmus.
Todėl „susitikimo“ metu galite pasakyti visus svarbiausius dalykus ir leisti sielai išvykti – kad harmonija ir ramybė ateitų tiek šiame, tiek pomirtiniame gyvenime.
