Yra daugybė įrodymų, kad miręs žmogus bando susisiekti su likusiais artimaisiais. Šie bandymai gali vykti įvairiai: per sapnus, netikėtus kvapus, „žaidžiant“ su elektros prietaisais. Tačiau šiuolaikiniame pasaulyje, kai beveik kiekvienas planetos gyventojas turi asmeninį telefoną, būtų keista, jei jis nebūtų panaudojamas ryšiui užmegzti.
Dažnai taip atsitinka, jei tarp žmonių buvo stiprus emocinis ryšys. Daugumoje aprašymų akcentuojama tai, kad tokį bandymą susisiekti dažniausiai sukelia noras pasakyti ką nors svarbaus, ko nespėjo padaryti iki savo mirties.
Puikus to pavyzdys yra britų aktorės Idos Lupin tėvas, kuris susisiekė su moterimi praėjus trims mėnesiams po jo mirties. Visą tą laiką moteris nesėkmingai bandė namuose surasti jo testamentą, parašytą prieš pat mirtį. Tada ji sulaukė skambučio iš nežinomo numerio ir tėvo balsas pasakė, kur yra dokumentas.
Dažnai tokie skambučiai nutinka per įvairias nelaimes, kai po kurio laiko artimieji sužino apie liūdną įvykį. Vienas garsiausių ir oficialiai dokumentuotų kontaktų įvyko 2008 m. rugsėjo 18 d. Kalifornijoje. Įvyko dviejų traukinių susidūrimas, buvo daugybė aukų. 11 valandų po nelaimės vieno iš aukų (Charles Peck) draugai ir artimieji sulaukė jo skambučio. Iš viso jų buvo padaryti 35, tačiau kaskart žmogui pakėlus ragelį skambutis nutrūkdavo, perskambinti nepavykdavo. Telefoną gelbėtojas rado nelaimės vietoje ir paaiškėjo, kad skambinta tuo metu, kai telefono savininkas jau buvo miręs.
Žinoma, tai, kas vyksta daugeliu atvejų, gali būti paaiškinta techniniu gedimu arba mechaniniu įrenginio pažeidimu. Tačiau kaip tada kvalifikuoti skambučius, kai žmogus teigia girdėjęs mirusio artimojo balsą?
Tikėti, kad yra galimybė su velioniu bendrauti telefonu – jūsų reikalas. Svarbiausia, jei taip atsitiks, įsitikinti, kad netapote telefoninių sukčių auka.
