Išmintis suteikia mums galimybę mėgautis viskuo, ką duoda gyvenimas. Kiekvieno aplinkoje tikrai yra žmogus, kuris spinduliuoja išmintimi. Kas padaro šiuos žmones ypatingais? Monica Ardelt, studijuojanti žmogaus išmintį Floridos universitete, ją apibrėžia kaip „pažinimo, reflektavimo ir atjautos savybių derinį“. Savo tyrimu Ardelt nustatė, kas skiria išmintingą žmogų nuo protingo.
1. Išmintingi žmonės turi daug patirties
Išmintis dažnai yra įvairių patirčių rezultatas. Kartais manome, kad tik subrendę žmonės gali būti tikrai išmintingi. Tam tikru mastu tai yra tiesa, mes ugdome išmintį per gyvenimo metus. Tačiau daugelis jaunuolių dėl įvairių gyvenimo aplinkybių įgyja būtent tokios patirties, kuri daro juos išmintingesniais.
2. Išmintingi žmonės mokosi iš patirties
Patirtis yra gyvybiškai svarbi norint įgyti išminties, tačiau jos nepakanka. Turime pasimokyti iš šios patirties, jei norime tapti išmintingesni. Jei nesuvokiame patirties pamokų, tai nieko negali mūsų išmokyti.
3. Išmintingi žmonės vystosi per krizę
Dažnai atsitinka taip, kad neigiama patirtis geriausiai veikia žmogaus išmintį. Būtent todėl psichologines traumas patyrę žmonės atrodo ypač išmintingi. Tyrimai tai patvirtina: išbandymus patiriantys žmonės stiprėja.
Daugelis iš mūsų gyvenime patyrė neigiamą patirtį, kuri privertė permąstyti svarbius dalykus. Tačiau mes neturime patirti krizės, kad taptume išmintingi. Kasdien mokydamiesi iš įvykių galime tobulinti savo išmintį. Galime pasirinkti, kaip reaguoti į neigiamas situacijas, o teisingas pasirinkimas sunkioje situacijoje gali padėti mums tapti išmintingesniais.
4. Išmintingi žmonės turi gilesnį dalykų supratimą
Išmintis yra daugiau nei tik žinios. Kalbėdami apie išmintį, mes kalbame apie supratimą, kuris peržengia faktų ir skaičių įsiminimą ar sunkių užduočių atlikimą. Išmintis reiškia pamatyti gilesnes žinių pasekmes. Išmintingas žmogus taip pat geba panaudoti savo žinias įvairiose situacijose.
Pavyzdžiui, protingas žmogus gali stengtis sunaudoti mažiau daiktų, kad sutaupytų pinigų, o išmintingas žmogus galvoja apie aplinką. Jis gali panaudoti savo žinias, kad padėtų mūsų planetai pasauliniu mastu.
5. Išmintingas žmogus yra tolerantiškas
Empatija ir užuojauta taip pat yra pagrindiniai išminties komponentai. Nenaudinga giliai suprasti pasaulį, jei nenaudojame šių žinių protingai ir nepalaikome kitų. Tie, kurie naudoja savo protą manipuliacijai kitais, nėra išmintingi. Mes galime ugdyti savo užuojautą ir empatiją klausydamiesi kitų.
6. Išmintingi žmonės praktikuoja savistabą
Išmintingi žmonės linkę žiūrėti į save. Tai vienas iš išminties ugdymo elementų. Gilesnis savęs ir kitų supratimas atsiranda įvertinus savo patirtį ir elgesį bei supratimą, kaip tai veikia kitus. Savianalizė padeda mums išmokti elgtis protingiau. Mes galime tapti išmintingesni per įvairias praktikas, pavyzdžiui, naudodamiesi meditacija.
7. Išmintingi žmonės pasitelkia vaizduotę
Nors protingi žmonės gali daug žinoti apie pasaulį, šios žinios gali būti panaudotos tik iki tam tikro taško. Jeigu ko nors labai norime, tai turime įsivaizduoti savo vaizduotėje ryškiausiomis spalvomis. Tik tada, kai mes konkrečiai suvoksime, ko trokštame, tai taps realybe.
Kaip kadaise pasakė Einšteinas: „Vaizduotė yra svarbesnė už žinias. Juk žinios apsiriboja viskuo, ką žinome ir suprantame, o vaizduotė apima visą pasaulį ir viską, ką mūsų protas kada nors žinos ir supras“.
Egzistuoja stereotipas, kad kai kurie žmonės gimsta išmintingais arba kad tik vyresni žmonės gali būti išmintingi. Tačiau tyrimai rodo, kad išmintis yra kažkas, ką galima išsiugdyti. Laimei, galime stengtis mokytis. Taip pat galime bandyti skirtingai suvokti neigiamas situacijas. Tai padės mums tapti stipresniais.
Tokie paprasti žingsniai kaip gilus suvokimas, meditacija ir vaizduotės panaudojimas padės mums tapti išmintingesniais. Išmintis suteikia mums galimybę džiaugtis viskuo, ką duoda gyvenimas, ir dalytis tuo su kitais.
