Net koronavirusas neprivertė intensyviosios terapijos skyriuje gulinčių sutuoktinių atidėti auksinį savo vestuvių jubiliejų.
Nors vis dar sunkiai kovoja su liga, italai Sandra ir Giancarlo nepamiršo svarbiausio dalyko – savo meilės ir kartu per gyvenimą nueito kelio. Ligoninės personalas jiems surengė improvizuotą šventę ir kuo arčiau pristūmė lovas, kad pora galėtų susikibti rankomis.
Ligoninės darbuotojai net paruošė tortą su 50 žvakių. Tačiau jų uždegti nebuvo galima, nes jos buvo per arti deguonies aparatų.
Nuo koronaviruso pasveikusi 106-erių senolė plojimais išlydėta namo
106 metų senolė Connie Titchen iš Didžiosios Britanijos sėkmingai įveikė koronavirusą. Connie laikoma seniausia Didžiosios Britanijos paciente, nugalėjusia šią ligą.
Kai po 3 savaičių kovos Connie buvo išrašyta iš ligoninės, visas medicinos personalas ją palydėjo plojimais. „Man labai pasisekė įveikti šį virusą,“ – kalbėjo senolė. Pranešama, kad moteris negali sulaukti, kol pamatys savo šeimą.
We'd like to give our own round of applause to Connie who at 106 is heading home from City Hospital having successfully beaten #Coronavirus.
She is our oldest patient to beat the virus – and may well be the oldest in the country to do so! #ClapForConniehttps://t.co/bKONIq4sTZ pic.twitter.com/zT28UPdT4A
— SWBH NHS Trust (@SWBHnhs) April 15, 2020
Senolės amžiaus paslaptis
Alex Jones apibūdino savo giminaitę kaip vis dar aktyvią moterį.
„Ji gyveno išties aktyvų gyvenimą. Jai patiko šokti, važiuoti dviračiu ir žaisti golfą.“
Žiniasklaidai ji taip pat atskleidė, kokia, jos manymu, yra senolės ilgaamžiškumo paslaptis. „Manau, kad jos senatvės paslaptis yra ta, kad ji yra fiziškai aktyvi ir labai savarankiška.„
Mokslininkai praneša: koronaviruso sukelta liga gali atsinaujinti
51-erių Pietų Korėjos gyventojui, kuris buvo paleistas iš ligoninės pasveikus nuo COVID-19, pakartotinė analizė vėl parodė koronavirusinę infekciją (SARS-CoV-2). Tai pranešė Korėjos ligų kontrolės ir prevencijos centras.
Centras teigė, kad jie paėmė viruso dalelių iš užkrėstų kvėpavimo organų detalesnėms analizėms, kurių rezultatų tikimasi ne anksčiau kaip po dviejų savaičių. Visų pirma, specialistai nori suprasti, ar tokiems pacientams organizmas gamina antikūnus prieš koronavirusą. Tačiau kai kurie ekspertai paminėjo, kad žmonės, kurių organizmas gamina antikūnus, nebegali užkrėsti kitų.
Pietų Korėjos ekspertai spėja, kad didelė tikimybė, jog pacientas neužsikrėtė iš naujo, bet vėl suaktyvėjo anksčiau jame buvęs virusas.
Nemažai virusologų ir epidemiologų mano, kad koronavirusas gali likti latentinis kai kuriose žmogaus kūno ląstelėse, o vėliau vėl suaktyvėti ir užpulti kvėpavimo sistemą.
Laikoma, kad pacientas yra pasveikęs nuo koronaviruso, jei dviejų, vienas po kito, 24 val. intervalu atliktų tyrimų rezultatai yra neigiami.
Ar visada ir visos pirštinės tinka prevencijai nuo koronaviruso?
Dabar, COVID-19 pandemijos metu, visi žino, kad reguliarus rankų plovimas muilu ir vandeniu gali sumažinti koronavirusinės infekcijos plitimą. Tačiau pastarosiomis savaitėmis rankų higiena ėmė įgyti dar vieną pagreitį.
Prekybos centruose vis dažniau galite išvysti žmonių, kurie dėvi pirštines, siekdami apsisaugoti nuo galimos infekcijos. Jie naudoja pirštines kaip papildomą prevencinę priemonę. Pirštinės sukuria barjerą tarp rankų odos ir mikrobų ir taip padeda išvengti infekcijos – skamba pagrįstai, ar ne?
Tačiau Bremerferde (Žemutinė Saksonija) dirbantis terapeutas Markas Ganefeldas ne visai sutinka su tokia prevencija. Medikas „Twitter“ paskelbė įrašą, kuriame paaiškino, kodėl reikalingos guminės pirštinės ir kodėl nėra prasmės dėvėti paprastų.
Anot terapeuto, medicininės pirštinės turi porėtą struktūrą. Kasdien naudojant, jos tampa dar porėtesnės. Kasdieninėje medicinos praktikoje jos yra skirtos sumažinti didesnio tipo teršalų, patenkančių ant rankų, kiekį, pavyzdžiui, liečiantis su kūno skysčiais.
Bet ne viskas taip paprasta. Kadangi šiltoje, drėgnoje aplinkoje bakterijos dauginasi ypač intensyviai, rankas reikia dezinfekuoti prieš ir po pirštinių naudojimo. Pasak Marko Ganefeldo, remiantis statistika, mažiausiai 50 % sveikatos apsaugos darbuotojų pirštines dėvi neteisingai, o taip besielgiančių paprastų žmonių skaičius siekia apie 99 %. Todėl taip naudojamos pirštinės yra ne tik neveiksmingos, bet netgi gali pakenkti.
Be to, plastikas į aplinką išskiria daug daugiau mikroorganizmų nei oda. Todėl, jei nenorite tapti higieniška „kiaule“, terapeutas pataria naudoti pirštines ir kitas apsaugines priemones pagal jų instrukcijas.