„Šio pasaulio problema yra ta, kad kvailiai pernelyg pasitiki savimi, o protingi žmonės yra kupini abejonių,“ – Bertrandas Raselas.

Mes įpratę manyti, kad kiekvienas žmogus yra protingas savaip. Be abejo, mes visi be išimties laikome save protingais, nes sunku pasakyti, kokie iš tikrųjų esame protingi, nebūnant subjektyviam.

Ir mes tikrai sutinkame, kad intelektas turi labai didelę įtaką visoms žmogaus gyvenimo sritims, nesvarbu, ar tai būtų karjera, romantiški santykiai, draugystė, šeima, finansinis saugumas ir pan. Kita vertus, intelekto stokojantys žmonės yra daug labiau linkę į tam tikrus blogus įpročius, kurie iškart išduoda jų ydas ir tam tikrose situacijose gadina jų gyvenimą.

Kokie tie blogi įpročiai?

Tik kvaili žmonės privalo būti teisūs bet kokia kaina

Kai iškyla konfliktas, protingi žmonės sugeba įsijausti į priešininko situaciją ir pamatyti dalykus iš jo perspektyvos. Jie pasirengę išklausyti kito asmens argumentus ir geba pakeisti nuomonę, jei įsitikina, kad ji nėra visiškai teisinga.

Bet kvaili žmonės neribotą laiką ištęs bet kokį ginčą ir niekada neatsisakys savo nuomonės, net jei oponentas pateiks daug suprantamų ir faktinių įrodymų, kad ji klaidinga. Be to, kvaili žmonės daugeliu atvejų paprasčiausiai nesugeba suprasti, kad ginčo oponentas yra daug žinantis ir protingesnis žmogus.

Psichologijoje tai vadinama Daningo-Krugerio efektu ir apibūdina situaciją, kai nekompetentingi ir kvaili žmonės pervertina savo intelektą bei sugebėjimus, tuo pačiu neįvertindami aplinkinių intelekto bei sugebėjimų. Šį terminą 1999 metais apibrėžė psichologai Davidas Daningas ir Justinas Krugeris. Vieno tyrimo metu jie padarė išvadą, kad nežinojimas labiau kelia pasitikėjimą savimi nei žinojimas.

Kaip sako pats Daningas: „Jei esate nekompetentingas, paprasčiausiai negalite suprasti savo nekompetencijos gylio, nes neturite žinių, kurios leistų tai padaryti“. Arba, kitaip sakant, kvailys negali suprasti, kad jis yra kvailys, nes jis yra kvailas.

Tačiau tai nereiškia, kad protingi žmonės automatiškai daro prielaidą, kad visi kiti yra teisūs, o jie ne. Bet kuriame ginče ar diskusijoje protingi žmonės atidžiai analizuoja priešingos pusės argumentus ir tada sprendžia, kas šioje situacijoje yra teisinga, o kas ne.

Kvaili žmonės kaltina kitus dėl savo klaidų

Protingas, sąžiningas ir kompetentingas žmogus niekada nebandys savo kaltės perkelti kitam. Protingi žmonės iš esmės turi stiprų atsakomybės už savo veiksmus jausmą, taip pat gebėjimą mokytis iš savo klaidų ir ištaisyti ankstesnių veiksmų padarinius.

Tačiau kvaili žmonės paprastai negeba prisiimti atsakomybės už savo klaidas. Užuot pripažinę, kad padarė klaidą, ir pradėję ją taisyti, jie bando save pateikti kaip išorinių aplinkybių auką ir įtikinti kitus, kad jų nereikia barti, bet gailėti. Ir jei pasitaiko galimybė, jie bando perkelti atsakomybę už tai, kas nutiko, kam nors kitam.

„Atsakomybės už savo veiksmus perkėlimas kitiems žmonėms yra labai blogas įprotis. Būkite atsakingas už savo verslą. Jei dėl jūsų kaltės (kad ir kokia ji maža) kas nors ne taip, pripažinkite tai. Nes tą pačią akimirką, kai pradėsite rodyti pirštu į kitus žmones, teigdami, kad jie dėl visko kalti, aplinkiniai pradės jus suvokti kaip asmenį, kuriuo negalima pasitikėti ir su kuriuo negalima vykdyti jokių svarbių reikalų,“ – rašo Travisas Bradberis, bestselerio „Emocinis intelektas 2.0“ autorius.

Negana to, Jasono Moserio atlikto neurologinio tyrimo rezultatai rodo, kad protingų žmonių smegenys skirtingai reaguoja į klaidas. Kitaip tariant, protingi žmonės dažniau nei kvaili priima savo klaidas ir iš jų mokosi.

Kvaili žmonės nepaiso kitų žmonių jausmų ir poreikių

Protingi žmonės iš prigimties yra galingi empatai. Kitų žmonių jausmai ir nuomonė jiems neatrodo nereikšminga ir nesuprantama, todėl jie jų nesišalina. Būtent ši savybė padeda protingiems žmonėms suvokti skirtingus požiūrius ir pažvelgti į situaciją kito žmogaus akimis.

Teksaso technikos universiteto profesorius Raselas Jamesas atliko tyrimą su daugiau nei 1000 savanorių ir padarė išvadą, kad protingi žmonės yra kur kas altruistiškesni. Jie yra daug labiau linkę ką nors duoti kitiems žmonėms, nieko nelaukdami mainais, nei žmonės, kurie neišsiskiria aukštu intelektu. Esmė ta, kad protingi žmonės visapusiškai supranta aplinkinių žmonių poreikius bei emocijas ir yra labiau linkę jiems padėti.

Tačiau kvaili žmonės, priešingai, negali įsivaizduoti, kad kieno nors nuomonė ar požiūris į pasaulį gali visiškai skirtis nuo jų. Be to, jiems visiškai svetima mintis, kad galima tiesiog paaukoti savo laiką, pinigus ir pastangas dėl kitų žmonių, nieko negaunant mainais.

Tačiau būkime sąžiningi sau: kartais visi esame bent šiek tiek egoistai. Bet mes stengiamės išlaikyti pusiausvyrą, kad nepamirštumėme savo interesų ir atsižvelgtumėme į kitų jausmus, emocijas bei poreikius.

Paprastai kvaili žmonės yra agresyvesni konfliktuose

Mes visi esame žmonės ir visi kartkartėmis supykstame. Kartais pyktis įveikia net labai protingus žmones. Tačiau skirtumas tas, kad protingi žmonės išmoksta valdyti savo emocijas ir jas priimti – net ir neigiamas. Jie niekada neleis neigiamoms mintims valdyti jų veiksmų, nes žino, kad dėl to gailėsis.

Kita vertus, mažiau protingi ir kvaili žmonės pyksta bei tampa agresyvūs kaskart, kai viskas vyksta ne taip, kaip jie nori. Jie mėgina pykčiu ir agresija perimti situacijos kontrolę, taip parodydami, kad ji išslydo jiems iš rankų.

Mičigano universiteto mokslininkai padarė išvadą, kad agresyvus elgesys yra tiesiogiai susijęs su žemu intelektu. „Surinkta statistika įrodo, kad žemas intelektas skatina įsisavinti agresyvius atsakus į išorinius dirgiklius jaunesniame amžiuje, o tai savo ruožtu dar labiau stabdo intelekto vystymąsi,“ – rašė jie viename iš straipsnių, publikuotų mokslo periodikoje.

Kvaili žmonės mano, kad yra geresni už visus kitus

Protingi žmonės nebijo konkurencijos. Jie stengiasi padėti kitiems ir įkvepia juos tapti geresniais bei išmintingesniais. Protingi žmonės labai vertina save ir nesavanaudiškai dalijasi savo žiniomis su kitais. Jie jau žino, kas jie yra ir ką pasiekė.

Bet kvailiems žmonėms labai svarbu, jei ne būti, tai bent jau atrodyti geresniems už visus kitus. Tam jie yra pasirengę padaryti viską, net manipuliuoti kitais žmonėmis ir skleisti apie juos niekingus gandus. Jie matuoja visus aplinkinius išskirtinai pagal savo kriterijus ir yra nuoširdžiai įsitikinę, kad yra geresni už visus kitus.

Neseniai Kanadoje atliktas tyrimas parodė, kad žmonės, turintys žemą intelekto koeficientą, yra daug labiau linkę būti homofobiški, rasistiški ir labiau šališki. Be to, daugelis biologų laikosi nuomonės, kad gebėjimas bendradarbiauti ir suprasti vienas kitą yra gyvybiškai svarbus visos žmonijos vystymuisi. Ir neatsitiktinai žmonės, mokantys dirbti komandoje, išsiskiria aukštu intelektu.

Atkreipkite dėmesį į savo elgesį bei mąstymą ir, jei reikia, pakoreguokite, kad taptumėte protingesnis.