Ne visi žmonės ar gyvūnai gimsta turėdami vienodus sugebėjimus ar bruožus – pavyzdžiui, kai kurie, nuo pat pradžių, yra apdovanoti drąsa. Ši mažoji pitbulė, vardu Saša, nėra išimtis. Perskaitykite jos istoriją. Nuostabi kovos dvasia, kurią parodė ši maža kalytė, tikrai sujaudins jūsų širdį. Saša gimė rugsėjį ir nuo pirmosios dienos jai teko kovoti už savo gyvybę.
Pitbulė gimė su gomurio plyšimu – liga, dėl kurios viršutinė lūpa tarsi suskaldoma per pusę. Dėl to ji negalėjo normaliai maitintis. Norėdami suteikti Sašai reikalingą pagalbą, jos savininkai susisiekė su SNARR Animal Rescue Northeast. Jie padeda specialiųjų poreikių turintiems šunims.
„Žmonės atvežė ją į mano namus ir ji buvo tokia mažytė ir švelni“, – „The Dodo“ pasakojo Kortni Bellev iš SNARR. Kortni, anksčiau dirbusi su šunimis, kenčiančiais nuo panašios ligos, iš karto pasakė, kad Saša turės būti maitinama buteliuku.
Norėdama suteikti Sašai galimybę išgyventi, moteris susisiekė su registruota slaugytoja Mari DeMacro. Mari, anksčiau susidūrusi su naujagimiais augintiniais, pažadėjo padaryti viską, kad išsaugotų Sašą. Tačiau abi kartu su Kortni suprato, kad padėtis yra labai rimta.
Tiesą sakant, gomurys buvo tik Sašos sveikatos problemų pradžia. Mažyčio šuniuko, sveriančio tik 310 gramų, galva buvo neproporcingai didelė likusiam jos kūnui. Paaiškėjo, kad ji kenčia nuo hidrocefalijos.
Deja, Sašos problemos tuo nesibaigė. Ji turėjo sąnarių problemų, galiausiai ją užpuolė kelios infekcijos, kurios turėjo įtakos jos kvėpavimo problemoms. Bet kai Sašos padėtis atrodė išties beviltiška, mažylė visus nustebino… Ji nesiruošė pasiduoti.
„Ši kalytė turi beprecedentę valią ir ryžtą“, – sakė Mari. Praėjo keli mėnesiai, o Saša vis dar kovoja už savo gyvybę. Ji vis dar per maža, kad būtų galima atlikti operaciją, kuri padėtų jai valgyti pačiai ir tokiu būdu kūnas galėtų augti proporcingai jos galvytei.
Nors Saša yra šiek tiek lėtesnė už kitus šuniukus, ji atrodo laiminga. Svarbiausia – ji neabejotinai gauna daug meilės tiek iš savo globėjų, tiek iš kitų, kurie rado kelią į jos gyvenimą. Mari maitina Sašą kas 3–4 valandas dienos metu ir kas 5 valandas naktį – kad ji galėtų ramiai miegoti. Kad Sašai būtų šilta, Mari aprengia jai megztukus, kurie, atrodo, nė kiek netrikdo pitbulės.