Šuo gimė su neįprastu snukučiu, bet sulaukė pagalbos, kurios jam taip reikėjo.
Būdamas pusantrų metų Feliksas turi mažai ką bendra su tuo pažeidžiamu šuniuku, kuriuo kažkada buvo. Tuo metu niekas nežinojo, ar jis išgyvens. Rūpestingos šeimos ir sudėtingos operacijos dėka šio šuns ateitis atrodo itin šviesi.
Feliksas yra juodaplaukis labradoro retriveris, gimęs su lūpos ir gomurio įskilimu, kuris subjaurojo veidą. Netrukus po jo gimimo veisėjas sužinojo, kad šuniukas negali žįsti ir jį teks maitinti pačiam veisėjui. Naujagimio šuniuko gyvybei iškilo pavojus.
Jamie, kuris jau priėmė į savo šeimą šimtus pagalbos stokojančių šunų, sužinojęs apie Feliksą ,nedelsdamas ėmėsi veiksmų. Kai pradėjo rūpintis šiuo šunimi, jam buvo vienuolika dienų.
„Jam išsivystė aspiracinė pneumonija ir buvo manoma, kad jis neišgyvens nė 24 valandų. Aš parsivežiau šunį namo ir maitindavau per zondą kitas septynias savaites. Taip pat gydžiau jo pneumoniją”.“, – pasakoja Jamie tinklaraščiui „Bored Panda“.
Šuniukas taip pat turėjo storosios žarnos pakitimų, dėl kurių atsirado virškinimo problemų. Jis matė tik viena akimi, o viršutinis ir apatinis žandikauliai nesutapo.
Kai šuo pradėjo ėsti kietą maistą, Jamie turėjo naudoti specialų įrankį, kad po kiekvieno valgio išvalytų šuniuko burnos ertmę. Antraip ten būtų kaupiasi maisto likučiai. Šuo taip pat turėjo būti reguliariai vežamas pas veterinarą, kad jis kruopščiai išvalytų burną taikant anesteziją.
Feliksas turėjo ir kitų negalavimų, nes vis prarydavo įvairius daiktus, įskaitant akmenis. Per tris mėnesius jį net tris kartus teko operuoti.
Šuns laukė dar viena chirurginė procedūra. Jos metu buvo galima visam laikui sutvarkyti Felikso lūpos ir gomurio plyšį .Gyvūnų chirurgas „galėjo atstatyti viršutinę burnos ertmės dalį iš paties šuns audinių ir netgi atkurti minkštąjį gomurį“, – praneša Jamie.
Jis priduria: „Po operacijos, tikriausiai dėl kaukolės poslinkio, dabar jis kenčia nuo neurologinio tiko, dėl kurio jis kartais apsiverčia ir loja . Bandome naujus vaistus, kad jam padėtume.“
Pagaliau, po operacijos, labradoras vėl galėjo gyventi įprastą gyvenimą. Jis netgi galėjo išsimaudyti upėje, kas seniau buvo neįmanoma, nes būtų prisirijęs per daug vandens.
