Nauji šuns namai.
Martinas atkeliavo į prieglaudą būdamas jau ne jaunas šuo, jam labai reikėjo naujų namų po to, kai šeimininkas buvo priverstas atsisakyti savo augintinio. Kai gyvūnas atvyko į specialią gyvūnų prieglaudą, jam buvo apie 10 metų. Vyras labai mylėjo savo šunį, bet tiesiog nebepajėgė juo rūpintis.
„Šuns šeimininkui buvo 89 metai ir jis suvokė, kad nebegali pasiūlyti Martinui tokio gyvenimo, kokio jis nusipelnė. Jis linkėjo šuniui tik gero, todėl atidavė jį mūsų globai“, – sakė prieglaudos darbuotoja Samantha Ranlet.
Užduotis buvo sudėtingesnė nei pasirodė iš pradžių. Martinas buvo atvežtas į prieglaudą tikintis, kad darbuotojai padės jam rasti namus, kuriuose jis galės ramiai praleisti senatvę. „Jis puikiai prisitaikė prie gyvenimo prieglaudoje. Nežinau, ar jis suvokė, kas vyksta, tačiau pirmą dieną prieglaudoje jis jautėsi laimingas ir ramus. Jis išties gražus šuo“, – pasakojo Samantha Ranlet.
Tačiau dėl Martino amžiaus surasti jam naujus namus buvo daug sunkiau nei tikėtasi… „Per du mėnesius septyni žmonės dėl įvairių priežasčių atsisakė priglausti Martiną“, – prisipažino Samantha Ranlet.
Martino amžius nebuvo vienintelis veiksnys, trukdantis jį priglausti. Taip pat jam buvo diagnozuota širdies dirofiliariozė – jo vidaus organai buvo užkrėsti parazitais. Dėl šios priežasties žmonės nenorėjo prie jo artintis. Taigi, Samantha nusprendė paprašyti pagalbos internete. Pakako vieno įrašo socialiniuose tinkluose, kad sulauktų jam reikalingos pagalbos.
Samantha Ranlet pasakojo: „Įrašu pasidalino tūkstančiai žmonių. Staiga sulaukėme daugybės prašymų jį globoti.“
Taip pat prašymą priglausti Martiną pateikė pora, turėjusi patirties su suaugusiais šunimis. Jie nebijojo nei jo amžiaus, nei to, kad jam buvo nustatyta rimta diagnozė. Anot Samanthos Ranlet, jie tiesiog jį pamilo.
Pora parsivežė Martiną namo, ten jis praleido kelias savaites. Jo globa dar neįteisinta, mat savaitgaliais šuo vis dar gydomas specializuotoje klinikoje, tačiau tai tik laiko klausimas.
„Kai gydymas bus baigtas, šuo galės gyventi pas naujuosius šeimininkus visą laiką“, – tvirtina Samantha Ranlet.
Nors prieglaudos darbuotojai Martiną mato nuolatinių apsilankymų metu, jie vis tiek pasiilgsta šuns. Tačiau taip pat nepaprastai džiaugiasi, kad nepaisant visų keblumų, Martinui pavyko rasti namus.
