Neturėtumėte galvoti, kad bipolinis afektinis sutrikimas kankina tik labai depresuotus žmones. Iš tiesų, ši liga yra gana dažnas reiškinys. Paprasčiausiai, daugelis net neįtaria, kad serga! Moterims bipolinis sutrikimas pasitaiko dažniau nei vyrams.
Šiai psichinei ligai būdingi poliniai nuotaikos sutrikimai. Bipolinis sutrikimas yra apibūdinamas kaip afektinis sutrikimas, tačiau anksčiau taip pat buvo galima išgirsti sąvoką manijos-depresinė psichozė ar žiedinė psichozė.
Kodėl šis sutrikimas vadinamas bipoliniu?
Kadangi šios ligos metu paprastai būna dvi priešingos fazės: depresija ir manija (arba hipomanija – švelnesnis laipsnis), kurios nuolat kinta. Tuo pačiu metu žmogus retai supranta savo emocinį nestabilumą: jis visiškai neigia problemą ir nenori būti gydomas.
Talentingų žmonių liga
Tarp bipoliniu sutrikimu sergančių žmonių yra daug talentingų menininkų, aktorių, rašytojų, muzikantų ir net mokslininkų. Čia yra tik keletas jums tikrai žinomų vardų: Marilyn Monroe, Elvis Presley, Kurtas Cobainas, Catherine Zeta-Jones, Demi Lovato, Britney Spears, Mariah Carey, Mel Gibson, Jean-Claude Van Damme, Benas Stilleris, Drew Barrymore…
Faktas yra tas, kad manijos laikotarpiai suteikia žmogui puikią galimybę sukurti ir sugalvoti ką nors naujo, nes jis jaučia nesibaigiantį jėgų antplūdį ir sugeba pasiekti savo tikslą.
Deja, pasveikimo laikotarpį neišvengiamai prasideda emocinė „katastrofa“, kurią paprastai lydi asmeninių santykių problemos ir net finansiniai sunkumai.
Kaip pasireiškia bipolinis sutrikimas?
Fazių skaičius kiekvienam pacientui nenuspėjamas. Bipolinis sutrikimas gali atsirasti vienu epizodu (manija, hipomanija ar depresija) visą gyvenimą. Be to, šis afektinis sutrikimas gali pasireikšti TIK maniškomis, TIK hipomaninėmis ar TIK depresinėmis fazėmis arba jų atsitiktinėmis pakaitomis.
Kiekvieno epizodo trukmė yra nuo kelių savaičių iki 2 metų (vidutiniškai nuo 3 iki 7 mėnesių), o (hipo) manijos fazės paprastai būna tris kartus trumpesnės nei depresinės. Taigi, bipoliniu sutrikimu sergantys žmonės labiau linkę į depresiją nei euforiją.
Manijos fazė
Manijos laikotarpiu žmogus yra neįprastai aktyvus, laimingas ir jaučiasi augantis, tobulėjantis. Energija, idėjos ir emocijos jį užvaldo. Pacientas gali padaryti daugybę dalykų tuo pačiu metu, ir jis visai nenori miego. Šioje fazėje žmonės gali dvi dienas dirbti be miego, rizikingai ar agresyviai elgtis, pirkti viską, kas jiems patinka parduotuvėje, taip pat užmegzti trumpalaikius santykius.
Depresinė fazė
Depresijos laikotarpiu atsiranda sunki depresija, dirglumas, kaltė ar visiška apatija. Žmogui tampa sunku susikaupti. Jis negali kruopščiai apgalvoti planų ir pamiršta savo ketinimus bei pažadus. Šie simptomai verčia pacientą užsidaryti namuose, atsisakius bendrauti su draugais ir artimaisiais. Depresinėje fazėje libido labai sumažėja. Pacientas jaučia fizinį silpnumą, o kai kuriems kyla obsesinių minčių apie savižudybę.
Nuotaikos svyravimai ir kiti ankstyvieji simptomai
Kaip suprasti, kad jūs ar kitas artimas asmuo turite bipolinį sutrikimą? Atkreipkite dėmesį į šiuos simptomus.
Pirmas dalykas, pritraukiantis dėmesį, yra nepaaiškinami ir nekontroliuojami nuotaikų svyravimai ir netipiniai veiksmai. Tačiau vien tokie požymiai nereiškia, kad žmogus turi sutrikimą – juos visada lydi ir kiti simptomai, kurie bus aptariami toliau.
Svarbu išmokti atpažinti manijos ir (arba) depresijos epizodo pradžią. Čia yra keletas simptomų, kurie jums padės. Patikrinkite save ir savo artimuosius!
Įspėjamieji depresijos požymiai:
- Lėtinis nuovargis, stipraus išsekimo jausmas, energijos trūkumas;
- prislėgta nuotaika, ašarojimas;
- padidėjęs poilsio poreikis;
- sumažėjęs pasitikėjimas savimi;
- padidėjęs nerimas ir nervingumas;
- jokių interesų ir norų nebuvimas, apatija;
- įvairūs miego sutrikimai;
- nenoras atlikti kasdienes pareigas;
- sumažėjęs libido;
- baimių, fobijų atsiradimas;
- pažintinių gebėjimų (ypač dėmesio) sumažėjimas;
- stipri kaltė;
- fizinis negalavimas;
- blogų įpročių aktyvinimas;
- stiprus stresas, dirglumas;
- įprastos dienos režimo nesilaikymas.
Įspėjamieji manijos požymiai
- Labai gera nuotaika, euforija;
- didžiulis naujų idėjų skaičius, pagreitinantis minčių srautą;
- padidėjęs kalbėjimas;
- didelis protinis ir fizinis aktyvumas, padidėjusi energija;
- neįprasti suvokimo pokyčiai (padidėjęs jautrumas triukšmui, „buvimo kitame pasaulyje“ jausmas ir kt.);
- kūrybinės veiklos kilimas;
- sumažėjęs miego poreikis, nemiga;
- nuolatinis pasirengimas bet kokio pobūdžio bendravimui;
- savivertės jausmas;
- blogų įpročių aktyvinimas (pavyzdžiui, dažnas alkoholio vartojimas);
- padidėjęs pasitikėjimas savimi, jausmas, kad „jūra iki kelių“;
- įtampa, dirglumas ir nekantrumas;
- padidėjęs libido;
- neįprastas noras viską iš eilės pirkti;
- pablogėjęs dėmesio sukaupimas;
- stiprus nerimas, neramumas;
- padidėjęs konfliktiškumas;
- įprastos dienos režimo nesilaikymas.
Ar jums ar jūsų artimiesiems būdingi 10 ar daugiau simptomų? Tai gera priežastis pasikonsultuoti su specialistu! Ypač, jei kartas nuo karto užklumpa mintys apie savižudybę.
Tačiau, net jei pastebite daugumą aukščiau išvardytų simptomų, atminkite, kad teisinga diagnozė ir gydymas gali būti paskirtas tik specialisto. Paprastai tam reikalinga išsami diferencinė diagnozė, kurios privalomas kriterijus yra bent du afektiniai epizodai, iš kurių bent vienas turi būti (hipo) manijos ar mišrus.
Ar šis sutrikimas išgydomas?
Bipolinis sutrikimas yra lėtinė liga, kurios šiuo metu neįmanoma išgydyti, tačiau ilgalaikė nepertraukiama terapija padeda žmonėms sėkmingai kontroliuoti nuotaikos svyravimus ir kitus neigiamus simptomus. Net esant sunkiausioms šio sutrikimo formoms!
Be medikamentinio gydymo, psichiatras rekomenduoja reguliariai mankštintis, taip pat papasakoja, kaip pagerinti miegą ir mitybą. Kai kuriais atvejais efektyvi bus kognityvinė šeimos ir asmeninė psichoterapija, tačiau atminkite, kad tai yra palaikomasis gydymas, kuris negali pakeisti tablečių!
„Nereikia kentėti. Bipolinis sutrikimas gali būti kontroliuojamas ir tai nėra taip sunku, kaip atrodo.“ (Catherine Zeta-Jones)
Jei įtariate bipolinį sutrikimą sau ar jums artimiems žmonėms, tada pabandykite įtikinti jį kreiptis į gydytoją. Padėkite jam susirasti gerą psichiatrą ir pasiūlykite kartu apsilankyti. Nereikėtų vengti kalbėtis apie psichinius sutrikimus. Ankstyvųjų bipolinio sutrikimo simptomų žinojimas daugeliui žmonių padeda laiku gauti specialistų pagalbą. Jei žinote, kam ši informacija būtų naudinga, būtinai pasidalinkite, bet nepamirškite, kad geriausia konsultuotis su gydytoju.