Tradiciškai manoma, kad būtent mama turėtų užsiimti dukros auklėjimu, bet jeigu vaikas auga darnioje šeimoje, natūralu, jog turi būti skiepijamos šeimos vertybės iš abiejų tėvų. Tai tiesa, tačiau yra labai svarbių mergaitės auklėjimo momentų, už kuriuos atsakomybė tenka tėčiui, o mama, kad ir kaip sunkiai stengiasi, negali pakeisti tėčio. Faktas, kad santykiai su tėčiu iš esmės daro įtaką dukters, kaip būsimos moters, formavimuisi, jos tolimesniems santykiams su vyrais ir gyvenimo partnerio pasirinkimui. Visi šie veiksniai yra labai svarbūs moters gyvenime.
Kaip santykiai su tėčiu paveikia dukters gyvenimą?
Pirmiausia, tėtis yra pirmasis ir reikšmingiausias vyro pavyzdys dukters gyvenime. Atsakomybė yra didžiulė. Jei tik visi tėvai tai žinotų… Tėviškas įvaizdis ir „tėvo ir dukros“ santykiai vaikystėje nustato požiūrį į vyro ir moters bendravimą. Gerai, jei visos šios normos diegiamos teisingai, bet jeigu ne? Tuomet suaugusios merginos gyvenime gali kilti įvairiausio pobūdžio problemų. Pabandykime išsiaiškinti plačiau.
Tarkime, idealiausias variantas: šeima gyvena harmonijoje, tėvai augina dukrą, šeimoje vyrauja darnūs santykiai, tėtis yra protingas ir mylintis.
Aišku, tėvišką meilę sunku suprasti, ji skiriasi nuo mamos meilės, bet net santūri, nelabai emociškai spalvota tėčio meilė dukrai yra juntama, suvokiama ir sugeriama. Dukra mylinčiam tėvui yra princesė, tai yra jo tobula moteriška kūryba: pati gražiausia, mylimiausia… Tai yra jo pasididžiavimas, sielos šviesa.
Tėviška meilė suteikia merginai saugumo, ji labiau pasitiki savimi. Be to, tai ugdo moteriškumą, patrauklumą ir sėkmę. Šalia mylinčio tėčio mergaitė auga ir supranta, kad ji yra verta priešingos lyties meilės. Dukra mato, jaučia ir žino, kad svarbiausias vyras gyvenime, tėtis, myli ir priima ją tokią, kokia ji yra. Taip mergaitė išmoksta mylėti ir priimti save, o svarbiausia – išmoksta priimti priešingos lyties atstovų meilę ir dėmesį.
Tėtis mergaitei yra visas PASAULIS. Jei šis pasaulis ją myli ir priima, yra visada pasiruošęs padėti ir apsaugoti, tada mergaitė nieko nebijo. Ji eina į pilnametystę be baimės, žinodama, kad viskas bus gerai, ji visada ras palaikymą, nes visas pasaulis yra jos pusėje. Vaikystėje išmoktos teigiamos pamokos visą gyvenimą bus naudingos suaugusiai moteriai.
Tokia moteris pritrauks mylinčius vyrus, kurie taps palaikymu gyvenime ir nuolat ja rūpinsis.
Kitas labai svarbus mergaitės auginimo aspektas yra tėčio požiūris į mamą.
Mergaitė turi pamatyti, kad tėtis myli mamą. Stebėdama jo meilę mamai, ji jaučia saugumo, džiaugsmo, laimės ir pasaulio harmonijos jausmą. Bet koks tėčio nemalonaus elgesio parodymas mamai sukelia dukrai skausmą, kuris, kaupdamasis, gali tapti neįveikiama siena tėčio ir dukros santykiuose. Mieli tėvai, santykiuose su mama labai svarbu parodyti dukroms, kaip vyras rodo meilę ir dėmesį moteriai. Taip mergaitė formuoja vyro ir moters santykių modelį, kuriuo ji vadovausis savo pačios gyvenime.
Jei „meilė ir dėmesys“ šeimoje pasireiškia nepasitenkinimu, rėkimu ar grubumu, tai bus išmoktas toks santykių modelis ir mergaitei jis taps natūralus. Turbūt jau pastebėjote, kad visas mūsų pokalbis periodiškai grįžta link meilės temos. Jei mergaitė jaučia tėviškos meilės trūkumą ar stoką, ji auga nepasitikėdama savimi, prislėgta, ar, atvirkščiai, atvirai agresyvi, neigianti ir užgožianti vyrus bei jų egzistavimą.
Dažnai jauna ir graži mergina turi būti įsitikinusi, kad ji yra tikrai graži, protinga, verta meilės ir priešingos lyties dėmesio, tuo tarpu iš pažiūros niekuo neišsiskirianti mergina skatina kitus ja domėtis, laisvai bendrauja su jais ir nekompleksuoja dėl savo išvaizdos trūkumų.
Mergaitė, kuri vaikystėje jautė tėviško dėmesio ir meilės trūkumą, auga bijodama plataus pasaulio ir gyvenimo nenuspėjamumo. Ji viską pasiekia su dideliu įdirbiu, nes nemoka prašyti pagalbos, nelaukia palaikymo ir pasikliauja tik savimi. Sėkmė gyvenime nėra lengva. Asmeninis gyvenimas taip pat nėra lengvas. Vyrų budrumas ir nepasitikėjimas savimi dažnai verčia moterį valdyti savo vyrą, jį slopinti ir užimti vyro pareigas šeimoje. Tai ypač dažnai pasitaiko, kai mergaitę užaugino tik mama, kuri turėjo rūpintis visais iškilusiais sunkumais ar jei mergaitė augo su tėčiu, kuriam niekas nerūpėjo.
Taip atsitinka, kad moteris obsesiškai siekia priešingos lyties dėmesio, lengvai užmezga santykius su vyrais, kurie parodo jai dėmesį. Ji siekia meilės ir taikosi prie visų, kurie jai pasako komplimentą ar meilų žodį. Gali būti ir taip, kad savo elgesiu moteris visada nori įrodyti, kokia ji gera, todėl yra verta meilės. Visas jos gyvenimas virsta nuolatiniu noru „patikti vaikinui“, laukiant dėmesio ir meilės mainais. Kai kurios moterys kankina vyrą su nuolatiniu klausimu: ar tu mane myli?
Taip pat atsitinka, kad moteris bijo santykių su vyru, nemoka jų kurti ir vengia bendrauti su priešingos lyties atstovais. Ji siekia karjeros, kartais visiškai atsisako asmeninio gyvenimo ir šeimos kūrimo. Tuomet moterys teisina save, kad joms nereikia vyro, nes jos yra stiprios ir pačios gali visko pasiekti.
Moters, užaugusios be tėviškos meilės ir dėmesio, gyvenime gali būti labai daug disbalanso. Perskaičiusios šį straipsnį, daugelis moterų pasakys: taigi, ką daryti dabar? Vaikystė jau praėjo, gyvenimas nepasisuko taip, kaip norėjau, nieko negaliu pakeisti. Tiesą sakant, tai nėra visiškai tiesa.
Pirmiausia reikia atsisakyti gailesčio sau ir nustoti apgailestauti dėl nesėkmingo asmeninio gyvenimo. Iš tikrųjų dėl kažkokių priežasčių gyvenime išmoktos pamokos buvo būtinos. Antra, svarbu padėkoti už praeitį ir už neįkainojamą patirtį, atleisti tėvui (galų gale jis įvykdė savo pagrindinę misiją – juk jūs gimėte), su meile žiūrėti į savo vidinį pasaulį ir suprasti, kad jūs vis dar augate kaip asmenybė.
Palaipsniui jūsų gyvenime atsiras pokyčiai. Labai tikėtina, kad pagerės sveikata. Ne paslaptis, kad viena iš labiausiai paplitusių moterų ligų priežasčių yra sukauptas pyktis vyrams, pagrįstas probleminiais santykiais su tėčiu. Tikime, kad kiekvienas tėvas, perskaitęs šį straipsnį iki galo, myli savo dukrą. Vis dėlto vyrams sunku emociškai išreikšti savo jausmus, nes atviras emocionalumas labiau būdingas moterims ir vaikams.
Kokias galime padaryti išvadas?
Atminkite, kad dukrai tėčio meilės reikia ne mažiau nei mamos. Jūsų dukters didžioji gyvenimo dalis priklauso nuo tėčio ir kokį vyro pavyzdį jis rodo dukrai. Su dukros mama elkitės meiliai. Dukra turėtų matyti vyro ir moters meilės ir pagarbos pavyzdį. Stenkitės įskiepyti teisingas šeimos vertybes savo vaikams. Parodykite pasitikėjimą savo dukra, kalbėkitės su ja apie savo problemas, rūpinkitės, būkite šalia lemiamais gyvenimo momentais, sugebėkite atsitraukti, kai jai reikia privatumo ir gerbkite jos pasirinkimus.
Parodykite šilumą santykiuose su dukra, apkabinkite, sakykite jai komplimentus, žavėkitės, dovanokite dovanas, būkite nuoširdūs. Venkite pernelyg didelės savo dukters globos. Esant per didelei tėviškai meilei, mergaitei gali susiformuoti stipri emocinė priklausomybė nuo tėčio, o tai daro ne mažiau žalos nei tėviškos meilės nebuvimas. Parodykite supratimą ir nuoširdų domėjimąsi savo dukros gyvenimu, praleiskite laiko kartu (apsilankykite teatre, eikite į parodas ir koncertus, renkite atostogas, klausykite mėgstamos muzikos, domėkitės tuo, kas jai patinka, įkvėpkite ją tobulėti).
Kai reikia, būkite griežtas, bet visada išlikite išmintingas ir teisingas. Bauskite su meile, be pykčio, aiškindamas savo veiksmus. Gink Dieve, niekuomet nekelkite rankos prieš savo dukrą. Gerbkite dukters asmenybę, net jei ji vis dar labai maža. Būkite pozityvus, ugdykite humoro jausmą.
Apskritai, būkite nuostabus vyro pavyzdys! Skatinkite dukrytės moteriškumą. Atminkite, kad esate svarbiausias vyras augančios dukros gyvenime. Ji įdėmiai žvelgia į jus ir priima gyvenimo sprendimus ankstyvame amžiuje.
Galų gale tikimės, kad nusipelnėte aukščiausio apdovanojimo – dukters meilės ir dėkingumo ir, svarbiausia, ateityje ji bus labai laiminga moteris. Sėkmės!