Meldžiantis už savo nuodėmes svarbu lankytis Viešpaties šventykloje.
Viešpats Dievas atleidžia tik tiems, kurie parodo jam savo nepalaužiamą norą gauti atleidimą, visavertį tikėjimą.
Gyvendamas Žemėje, žmogus kiekvieną dieną daro daugybę nuodėmių, skatinamas įvairių aplinkybių ir priežasčių, iš kurių pagrindinės yra silpnumas ir nesugebėjimas atsispirti daugybei mus supančių pagundų.
Būtent dėl to žmogaus pasąmonėje gimsta nuodėmingos mintys, kurios tampa nuodėmingais veiksmais. Nepamirškite, kiekviena nuodėmė kyla tik iš „piktų minčių“.
Būdas, kuris padės išlaisvinti sielą nuo nuodėmės, yra malda, kuria prašote Dievo atleidimo ir prisipažįstate suklydęs.
Atgailos ir atleidimo malda
„Dieve, tu turi didelę gailestingumo ranką, todėl patikiu tau savo sielą ir kūną.
Mano atėjimas į šį pasaulį, mano tikėjimas ir gyvenimas, mano atsipalaidavimas, sielos ir kūno atgaiva priklauso tik tau.
Dieve, išgelbėk mane nuo visokio blogio, išvalyk mano sielą. Saugok mane nuo pagundų ir džiugink mane paprastais dalykais. Mano paskutiniame teisme būk man gailestingas ir leisk Tave šlovinti. Amen.“
Malda dėl atleidimo
„Viešpatie, Tu matai mano silpnybę, sutvarkyk ir priversk mane mylėti Tave visa savo siela ir mintimis, duok man savo malonę, suteik man jėgų melstis. Amen.“
Žmogaus sugebėjimas atleisti ir prašyti atleidimo yra stipraus ir gailestingo žmogaus savybė.
Malda už nuodėmių atleidimą Viešpačiui gali padėti žmogui gauti ilgai lauktą išsigelbėjimą nuo nuodėmių.
Jos stiprybė slypi tame, kad tas, kuris prašo Visagalio atleidimo, jau nuoširdžiai atgailauja ir nori prisiimti savo kaltę.
Malda yra žmogaus sielos balsas, patenkantis Viešpačiui į ausį. Bendraudamas su Visagaliu, žmogus yra pašventintas: jis tampa didingesnis, švaresnis.